Plungės rajono savivaldybės paveldosaugininkas Gintaras Ramonas pasidalijo dėmesio verta žinute: Žlibinai, iki šiol neturėję jokio paveldo objekto, netrukus galės oficialiai teigti, kad jų gyvenvietėje stūkso gamtos paminklas – kuršių genties laikų piliakalnis. Vasario mėnesį vyks Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis, kurio metu bus svarstoma dėl šio objekto įtraukimo į Lietuvos kultūros vertybių registrą. „Net neabejoju, kad atsakymas bus teigiamas, nes paprastai visi tokie siūlymai yra patvirtinami“, – sakė G. Ramonas.
G. Ramonas pasakojo, kad Žlibinų piliakalnį prieš kelerius metus pastebėjo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologas dr. Klaidas Perminas. Analizuodamas reljefo žemėlapį jis ir aptiko tą piliakalnį šioje gyvenvietėje esančio tvenkinio šiaurrytiniame krante. Tąkart žurnalistams duodamas interviu K. Permino kolega vienas žymiausių šalyje piliakalnių ir senovės gyvenviečių tyrinėtojų archeologas dr. Gintautas Zabiela stebėjosi: „Keista, kaip toks palyginti didelis, tačiau miške pasislėpęs piliakalnis iki šiol nebuvo pastebėtas, nes yra gerai išlikę gynybinis pylimas ir griovys. Šalia – kaimas, prie tvenkinio žvejoja žmonės, tačiau neatkreipė dėmesio, kad stūkso kuršių paminklas.“
Žlibinų piliakalnis yra aukštumos kyšulyje Sausdravo upelio dešiniajame krante (dabar Žlibinų tvenkinys), santakoje su bevardžiu upeliu. Aikštelė trikampė, pailga, 50 m ilgio, 31 m pločio šiaurės rytų krašte. Čia supiltas 1,5 m aukščio ir 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 3 m aukščio šlaitas leidžiasi į 7 m pločio ir 2 m gylio griovį. Aikštelės dalis ties pylimu 8 m plotyje yra iki 0,8 m žemesnė už likusią jos dalį – iš čia imtos žemės pylimui. Šlaitai statūs, 11 m aukščio. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais su krūmų pomiškiu. Datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia.
Kaip informavo G. Ramonas, Žlibinų piliakalnis yra miško žemė ir priklauso privačiam žmogui. Šį objektą įtraukus į Kultūros vertybių registrą, savininkui teks didesnė atsakomybė ir tam tikri apribojimai. „Didžiausias reikalavimas – kad objektui nebūtų daroma žala. Turi būti saugomas žemės reljefas: patvarkyti nuošliaužas, jei tokių ims rastis, paderinti darbus dėl medžių kirtimo. Paprastai krūmų ir medžių genėjimas ir kirtimas kaip tik yra labai gerai, nes atveria piliakalnių vaizdą, tad tokio apribojimo nereikėtų baidytis. Be to, yra tikimybė piliakalnio tvarkymo ir priežiūros darbams gauti finansavimą iš Savivaldybės“, – aiškino paveldosaugininkas. Beje, lankyti tokį objektą galima, kaip žinome, po miško teritoriją, nors ji yra privati, vaikščioti galima.
Žlibinų piliakalnis papildys iki šiol ir taip gana gausų Plungės rajono savivaldybėje esančių šių gamtos objektų sąrašą. Pasak paveldosaugininko, per pastaruosius 20 metų buvo atrasti 4 piliakalniai: Abokų ir Kepurėnų (abu Žlibinų seniūnijoje), Medsėdžių (Platelių sen.) ir Nausodžio II (Nausodžio sen.). Dar vienas – Medingėnų – piliakalnis aptiktas kaimyninėje Rietavo savivaldybėje. Gaila, bet turime ir piliakalnių, kurie buvo sunaikinti. „Nugarių piliakalnis buvo nuplautas upės, o Stirbaičių buvo nukastas sovietmečiu“, – pastebėjo pašnekovas.
Tačiau galime didžiuotis, jog Žemaitijoje būtent Plungės rajonas yra vienas iš daugiausiai turinčių piliakalnių. Pirmauja Šilalės rajonas. „Rietavas turi 7, Mažeikiai – 12, Plungė – 35. Ateityje, tikėtina, šis skaičius pas mus dar didės“, – pridūrė G. Ramonas.
Kaip minėta, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis planuojamas vasario 11 dieną. Jame ir bus svarstomas klausimas dėl Žlibinų piliakalnio įtraukimo į kultūros vertybių registrą, dėl valstybės saugomo objekto statuso suteikimo ir apskaitos duomenų nustatymo: bus siekiama nustatyti teritoriją (jos ribas apibrėžiant atsižvelgus į reljefo ypatumus ir gretimo žemės sklypo ribas šiaurės rytinėje pusėje), vertingąsias savybes, archeologinį (lemiantį reikšmingumą) ir kraštovaizdžio vertingųjų savybių pobūdžius, nacionalinį reikšmingumo lygmenį.
Parašykite komentarą