KAM nuotr.

Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujoji Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija kartu su šaukimo į tarnybą reforma. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, įstatymo pakeitimais siekiama sukurti aiškesnę, nuoseklesnę ir teisingesnę karo prievolės sistemą, kuri stiprintų Lietuvos gynybą ir kartu sudarytų jaunimui realias galimybes derinti tarnybą su studijomis ir profesiniu keliu. Taip pat siekiama gilinti šalies piliečių žinias, ugdyti patriotiškumą ir pasirengimą tiek ginkluotai, tiek neginkluotai krašto gynybai.

Jei nori taikos – ruoškis karui
Romos imperijos laikų posakis „Jei nori taikos – ruoškis karui“ šiandien kaip niekada aktualus.
Jei prieš dešimtmetį kas nors būtų nubraižęs situacijos, kokioje esame dabar, modelį, greičiausiai būtų buvęs pavadintas turintis psichikos sutrikimų. Dabar tai jau realybė, kurią pasąmonėje galime neigti, bet, norime ar ne, blogam scenarijui privalome ruoštis visi, o skautų šūkis „Budėk!“ įgauna vis svarbesnę prasmę.

Savo ginkluotųjų pajėgų neturėjome tiek dešimtmečių, jas ir įstatymų bazę teko kurti nuo pradžių pradžios. Dabar, kai matome Lietuvos kariškių pulkus, tvirtai žengiančius įvairių valstybinių švenčių proga, padedančius nelaimių atvejais ir pan., apima pasididžiavimo jausmas, o visuomenės pasitikėjimas kariuomene įvairiose sociologinėse apklausose yra vienas iš didžiausių ir nekintančių rodiklių.

Šaukimas į privalomąją karo tarnybą vyks visus metus
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas „Vakarų Lietuvai“ pranešė, kad visa oficiali informacija apie planuojamus ir jau patvirtintus pokyčius dėl privalomosios karo tarnybos skelbiama Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje www.kariuomene.lt.

Šiemetinis karo prievolininkų sąrašas sudarytas sausio 7 d. ir skelbiamas interneto svetainėje www.karys.lt.
Pagal naujai nustatytą tvarką į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami asmenys nuo 18 metų iki 22 metų, o norą pareiškę raštu – nuo 18 metų iki 39 metų. Šaukimas vyks visus metus, iki gruodžio 31 d., jo metu šiemet planuojama pašaukti apie 5000 jaunuolių. Šių metų rezultatai rodo aktyvų jaunosios kartos įsitraukimą: 55,3 proc. pašauktųjų pasirinko tarnybą savo noru, o 44,5 proc. – pirmumo tvarka.

Tarnybos modeliai pritaikyti pagal kariuomenės poreikius ir prievolininkų galimybes. Planuojama, kad 3 870 jaunuolių atliks standartinę 9 mėnesių tarnybą, 650 prievolininkų mokysis pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programas Lietuvos karo akademijoje arba daliniuose, 450 jaunuolių tarnaus 90–120 dienų pagal karinio rengimo programas, trunkančias 3 metus, dar 90 specialistų, turinčių reikiamas profesijas, tarnaus 3 mėnesius.

Planuojama, kad nuo šių metų į privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje kasmet pašaukus daugiau kaip 5 tūkst. jaunuolių aktyvaus rezervo karių skaičius iki 2030 m. pasieks 51 tūkst. žmonių.

Tarnauti kariuomenėje ne tik garbinga, bet ir apsimoka
Po reformos mažinamos išimtys dėl tarnybos atidėjimo. Tarnyba nebeatidedama į aukštąją mokyklą įstojusiems studentams po jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą. Praplečiamas kviečiamų šauktinių sąrašas, įtraukiant kuo daugiau jaunų piliečių nuo 18 metų, pabaigusių mokyklą ir įgijusių vidurinį išsilavinimą.

Jaunuoliai, sulaukę 17 metų ir kuriems šaukimo metu jau bus suėję arba sueis 18 metų, bus traukiami į metinį karo prievolininkų sąrašą. Tikslas – pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus duomenis ir dokumentus, taip pat nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą. Nuo 2025 m. sausio 1 d. dėl tinkamumo atlikti karinę tarnybą asmenų, kuriems sukaks 17 m., sveikatos duomenys patikrinami ir portale e.sveikata. Tokiu būdu 18 metų sulaukę arba baigę vidurinę ar profesinę mokyklą jaunuoliai iš karto pradės privalomąją pradinę karo tarnybą. Atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą ir stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas prie konkursinio balo gali būti pridedami papildomi balai.

Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams suteikiamas visas valstybės išlaikymas – apgyvendinimas, maitinimas, apranga, socialinis ir gyvybės draudimai, kiekvieną mėnesį mokama 340,40 Eur išmoka buitinėms išlaidoms.

Kiekvieną mėnesį kaupiama piniginė išmoka, kurios dydis taip pat išaugo. Labai gerai įvertintiems tarnybą atlikusiems kariams bus išmokėta iki 7 503 eurų, o tiems, kurie tarnybą pradės savo noru, išmoka didinama 15 arba 30 proc.

Už pavyzdingą tarnybą ištarnavus visą nustatytą laikotarpį prie kitų piniginių išmokų gali būti skiriama 273,8 Eur premija.

Aktyviajame rezerve ilginamas laikas nuo 10 iki 15 metų. Per visą tarnybos laikotarpį rezervo kariai kviečiami į kartotinius nuo 20 iki 90 kalendorinių dienų trunkančius mokymus žinioms ir įgūdžiams atnaujinti.

Išimtys karo prievolininkams
Numatytos išimtys, tokios kaip: karo prievolininkai, kuriems tarnyba atidėta individualia tvarka, į ją, pasibaigus numatytoms aplinkybėms, bus šaukiami iki tada, kai jiems sukaks 23 metai.

Į privalomąją pradinę karo tarnybą pakviesti, bet neatvykę asmenys, taip pat karo prievolininkai, įgiję Lietuvos kariuomenėje trūkstamas profesijas (kvalifikacijas), bus šaukiami, kol jiems sukaks 31 metai.

Diferencijuojama tarnybos trukmė. Išlieka 9 mėnesių trukmės privalomoji pradinė karo tarnyba. Atskirais atvejais ji gali būti sutrumpinama, bet ne daugiau kaip 3 mėnesiais. Šios tarnybos sutrumpinimo tvarką, atsižvelgdamas į Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo poreikius, karinės specialybės karinio parengimo reikalavimus nustato Lietuvos kariuomenės vadas.

Aukštųjų mokyklų studentų tarnyba
Studentai gali savanoriškai rinktis kelias alternatyvas:

Pirmoji – nuo 160 iki 200 dienų privalomoji karo tarnyba pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programą, kuri būtų organizuojama dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus. Sėkmingai ją baigę studentai tampa atsargos karininkais ir įgyja atsargos leitenanto laipsnį.

Antroji – nuo 90 iki 120 dienų trukmės tarnyba pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas mokymo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui ir (ar) karinei specialybei įgyti, kuri taip pat būtų organizuojama dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus.

Kita alternatyva – 3 mėnesių trukmės privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams, įgijusiems Lietuvos kariuomenės trūkstamas profesijas (kvalifikacijas). Arba įprastinė 9 mėnesių privalomoji pradinė karo tarnyba sustabdžius studijas.

Visiems į privalomąją pradinę karo tarnybą pašauktiems studentams sudaromos sąlygos suderinti studijas ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimą.

Specialistų pritraukimas į kariuomenę – vienas svarbiausių tikslų
Specialistai, kurių trūksta kariuomenėje, tokie kaip aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai, bus šaukiami atlikti tarnybą trumpam laikotarpiui – 3 mėnesiams bazinių karinių žinių paketui įgyti. Tuo siekiama į kariuomenę pritraukti specialistų, kurie po tarnybos būtų aktyviajame rezerve. Geriausiai atlikę tarnybą bus įvertinti 3 685 eurų išmoka.

Ištikus krizei, specialių kompetencijų turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.

Nuo šiemet šauktiniai gali rinktis tarnybą Specialiųjų operacijų pajėgose, tapdami parašiutininkais, dronų operatoriais ar narais.

Po tarnybos kariai 15 metų tampa aktyviojo rezervo nariais arba gali rinktis profesinę karo tarnybą.

Nauja paskata karo prievolininkams, atlikusiems 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą: jei per 12 mėnesių nuo paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos asmuo baigs B kategorijos vairavimo kursus, išlaikys egzaminus ir įgis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, jam bus atlyginamos kursų išlaidos pagal kursų išlaidas patvirtinančius dokumentus, bet ne daugiau kaip 10 bazinių socialinių išmokų (iki 740 Eur).

Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba
Išplėstas alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali vykdyti karo tarnybos, gali atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Tarnybos trukmė pailginama iki 12 mėnesių.

Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba bus atliekama ne tik valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, bet ir viešosios naudos nevyriausybinėse organizacijose, kurios veikia asmenų su negalia apsaugos, socialinės atskirties mažinimo, švietimo ir kultūros skatinimo, humanitarinės pagalbos teikimo, sveikatos apsaugos, pilietinio ugdymo srityse, dirbant visuomenei naudingą darbą, nesusijusį su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu.

Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantiems alternatyviosios tarnybos prievolininkams kiekvieną mėnesį bus mokama 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio (dabar tai sudaro 322 Eur per mėn.) išmoka buitinėms išlaidoms.

Užsienyje gyvenantys karo prievolininkai

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas paaiškino, kad ir po privalomosios pradinės karo tarnybos reformos karo prievolė vienodai galioja ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Jaunuoliai tarnybą gali atlikti keliais būdais: atvykę į Lietuvą ir ją atlikdami čia arba kitoje NATO ar Europos Sąjungos šalies, kurioje tuo metu gyvena, kariuomenėje. Tokiais atvejais būtina pateikti Vidaus reikalų ministerijos išduotą pažymą, patvirtinančią tarnybos atlikimą užsienio valstybėje. Po jos atlikimo prievolininkas gali kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl tarnybos įskaitymo, bet tik tarnybos, atliktos NATO ar Europos Sąjungos šalyje.

Kiti jaunuoliai, kurie mokosi ir gyvena užsienyje, patekę į metinį karo prievolininkų sąrašą arba pareiškę norą atlikti karo tarnybą, turės tokius pat pasirinkimus, kaip ir studijuojantys bei gyvenantys Lietuvoje, o tai reiškia arba sustabdyti savo studijas ir atvykti įprastai 9 mėnesių pradinei privalomajai karo tarnybai, arba pasirinkti atlikti tarnybą pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą.

Lietuvos kariuomenėje 2025 metais tarnybą atliko 56 asmenys iš užsienio, daugiausia atvykę iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Norvegijos ir Švedijos.

Lietuvos kariuomenėje tarnauja tik Lietuvos Respublikos piliečiai.

Nors mūsų šalies demografinė situacija blogėja kasmet, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas paaiškino, kad sprendimo dėl privalomosios karo tarnybos merginoms ar nuolat Lietuvoje gyvenantiems imigrantams nėra, o šiuo metu nustatyta karo prievolės tvarka nenumato visuotinio privalomosios karo tarnybos modelio.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenę sudaro maždaug dešimtadalis moterų. Jos gali savanoriškai rinktis tarnybą arba karybos studijas.