Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės I. Ogins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos nuo­tr.

Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Ire­nė­jaus Ogins­kio vie­šo­ji bib­lio­te­ka šią sa­vai­tę pra­dė­jo mi­nė­ti kiek anks­čiau, pa­kvies­da­ma lan­ky­to­jus į iš­skir­ti­nį ren­gi­nį. Šven­ti­nę pro­gra­mą ati­da­rė ryš­kus ir daug dė­me­sio su­lau­kęs su­si­ti­ki­mas su vie­na ži­no­miau­sių Lie­tu­vos as­me­ny­bių – žur­na­lis­te, te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja, pro­diu­se­re ir vi­suo­me­nės vei­kė­ja Edi­ta Mil­da­žy­te.

Po­kal­bį mo­de­ra­vo ak­to­rius, ra­di­jo lai­dų ir ren­gi­nių ve­dė­jas, par­fu­me­ris Ais­tis Mic­ke­vi­čius, su­tei­kęs va­ka­rui gy­vu­mo ir žais­min­gu­mo, su­bti­liai de­ri­nęs rim­tas te­mas su leng­vu, gy­vu dia­lo­gu.

Nors ren­gi­nys bu­vo skir­tas E. Mil­da­žy­tės au­to­biog­ra­fi­nės kny­gos „Pe­ly­nų me­dus“ pri­sta­ty­mui, au­to­rė są­mo­nin­gai neatsk­lei­dė vi­sų jos de­ta­lių, pa­lik­da­ma erd­vės skai­ty­to­jų smal­su­mui. Po­kal­bio me­tu ji da­li­jo­si as­me­ni­nė­mis pa­tir­ti­mis, pa­sa­ko­jo apie svar­biau­sius gy­ve­ni­mo žmo­nes, ke­lią į žur­na­lis­ti­ką bei ver­ty­bes, ku­rios for­ma­vo ją kaip as­me­ny­bę.

Au­to­rė pa­brė­žė, kad ra­šy­da­ma kny­gą sie­kė iš­lik­ti to­kia pa­ti kaip ir gy­ve­ni­me – nuo­šir­di, at­vi­ra ir są­ži­nin­ga. Po­kal­bį taik­liais pa­ste­bė­ji­mais pa­pil­dė ir jos vy­ras Sau­lius Pi­lin­kus, taip įneš­da­mas dar dau­giau ši­lu­mos.

Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės I. Ogins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos nuo­tr.

Ne­pai­sant gy­ve­ni­me pa­tir­tų iš­šū­kių ir su­dė­tin­gų mo­men­tų, E. Mil­da­žy­tė iš­si­ski­ria po­zi­ty­viu po­žiū­riu į gy­ve­ni­mą, pui­kiu hu­mo­ro jaus­mu. Šią jos lai­ky­se­ną sim­bo­liš­kai at­spin­di ir kny­gos pa­va­di­ni­mas. Kaip pa­ti au­to­rė sa­ko, net ir iš kar­taus pe­ly­no bi­tės su­ne­ša sal­džiau­sią me­dų – ši me­ta­fo­ra ta­po stip­ria va­ka­ro aši­mi, įkvė­pu­sia su­si­rin­ku­siuo­sius.

Ren­gi­nys at­sklei­dė ir dar vie­ną įdo­mų kū­ry­bi­nį ry­šį. E. Mil­da­žy­tę ir A. Mic­ke­vi­čių sie­ja bend­ras kū­ri­nys – iš­skir­ti­niai ni­ši­niai kve­pa­lai, su­kur­ti par­fu­me­rio spe­cia­liai žur­na­lis­tei. Va­ka­ro da­ly­viai tu­rė­jo ga­li­my­bę ne tik iš­girs­ti šių kve­pa­lų at­si­ra­di­mo is­to­ri­ją, bet ir su­si­pa­žin­ti su pa­čiu kva­pu.

Va­ka­ro me­tu mu­zi­ki­nį kū­ri­nį do­va­no­jo Rie­ta­vo My­ko­lo Kleo­po Ogins­kio me­no mo­kyk­los vo­ka­li­nis an­samb­lis, va­do­vau­ja­mas mo­ky­to­jos Vil­mos Jo­ku­baus­kai­tės ir kon­cert­meis­te­rės Gin­ta­rės Sa­ba­liaus­kie­nės.

Džiau­gia­mės ga­lė­ję sa­vo bend­ruo­me­nei pa­siū­ly­ti to­kį pra­smin­gą ir įkve­pian­tį su­si­ti­ki­mą. Tai bu­vo va­ka­ras, ku­pi­nas emo­ci­jų, at­vi­ru­mo ir pra­smin­gų įžval­gų, o dau­ge­lis su­si­rin­ku­sių­jų au­to­rės kny­go­je at­pa­ži­no da­le­lę sa­vęs. Ne­nuos­ta­bu, kad šis su­si­ti­ki­mas pa­li­ko stip­rų emo­ci­nį įspū­dį ir dar il­gai iš­liks at­min­ty­je.

Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės I. Ogins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos informacija