EL­TOS nuo­tr.

Po įvy­kių Vil­niu­je – sku­būs pa­si­ta­ri­mai ir Plun­gė­je

Tą pa­čią die­ną tiek Na­cio­na­li­nis kri­zių val­dy­mo cent­ras, tiek Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tas kons­ta­ta­vo, kad pra­sčiau­siai su šia si­tua­ci­ja su­si­tvar­kė mo­kyk­los: kai kur mo­ki­niai, užuo­t pa­ly­dė­ti į rū­sį, iš­siųs­ti į lau­ką, į sta­dio­nus. Ki­tur sku­bė­ta kvies­ti tė­vus, kad šie pa­siim­tų at­ža­las, kas nea­ti­tin­ka jo­kių sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų.

„Labas, Plunge“ do­mė­jo­si, ar Plun­gės ra­jo­no ir Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės švie­ti­mo įstai­gos pa­si­mo­kys iš šios si­tua­ci­jos ir su­si­klos­čius pa­na­šiai si­tua­ci­jai ne­kar­tos Vil­niaus kraš­to mo­kyk­lų klai­dų.

Apie tre­čia­die­nį su­si­klos­čiu­sią si­tua­ci­ją tą pa­čią die­ną pa­kal­bi­no­me Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo ir spor­to sky­riaus ve­dė­ją Gin­tau­tą Ri­mei­kį. Jis at­sklei­dė, kad tą pa­čią die­ną, tuoj po pie­tų, bu­vo su­reng­tas sku­bus vi­di­nis pa­si­ta­ri­mas Sa­vi­val­dy­bė­je, po jo – nuo­to­li­nis pa­si­ta­ri­mas su ra­jo­no švie­ti­mo įstai­gų va­do­vais.

„Mū­sų mo­bi­li­za­ci­jos rei­ka­lų koor­di­na­to­rius To­mas Mi­kel­ke­vi­čius pri­mi­nė pa­grin­di­nius sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus ir at­krei­pė dė­me­sį į tai, ko ga­li­me pa­si­mo­ky­ti iš si­tua­ci­jos Vil­niaus ap­skri­ty­je. Dar kar­tą mo­kyk­lų ir dar­že­lių va­do­vams ak­cen­ta­vo­me, kad to­kiu at­ve­ju jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma kvies­ti tė­vų pa­siim­ti vai­kus. Pag­rin­di­nis rei­ka­la­vi­mas – su­ves­ti vai­kus į rū­sį ar ki­tas pa­tal­pas be lan­gų, bet tik­rai ne į lau­ką, kaip bu­vo kai kur pa­da­ry­ta sos­ti­nė­je. Te­ko skai­ty­ti, kad kai ku­riems vai­kams bu­vo nu­ro­dy­ta lik­ti kla­sė­se ir baig­ti ra­šy­ti kont­ro­li­nį dar­bą. Tai ir­gi yra ne­pa­tei­si­na­ma“, – kal­bė­jo ve­dė­jas.

Svar­biau­sia – rim­tis ir šal­tas pro­tas

G. Ri­mei­kis sa­kė as­me­niš­kai iš­gir­dęs ir ne vie­ną at­ve­jį, kai sos­ti­nės švie­ti­mo įstai­gos su ekst­re­ma­lia si­tua­ci­ja su­si­tvar­kė pa­vyz­din­gai, ta­čiau so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, ži­niask­lai­do­je daž­niau­siai ak­cen­tuo­ja­mi nei­gia­mi pa­vyz­džiai.

Iš mi­nė­tos si­tua­ci­jos svar­bu pa­si­mo­ky­ti ir tė­vams – iš­gir­dus apie oro pa­vo­jų jo­kiu bū­du ne­rei­kė­tų šok­ti į ma­ši­ną ir sku­bė­ti į mo­kyk­lą ar dar­že­lį par­si­vež­ti vai­ko.

„O kas bus, jei pa­ke­ly dro­nas nu­kris ant ta­vo ma­ši­nos? Kuo ta­da be­pa­dė­si sa­vo vai­kui? – re­to­riš­kai klau­sė G. Ri­mei­kis. – Dar kar­tą pa­kar­to­siu – svar­biau­sia iš­sau­go­ti šal­tą pro­tą ir ra­miai tas ke­lias va­lan­das pa­bū­ti sau­gioj pa­tal­poj. Bu­vo ir iš švie­ti­mo įstai­gų va­do­vų klau­si­mų, ką da­ry­ti, jei vie­nas ar ki­tas tė­ve­lis vis dėl­to at­vyk­tų pa­siim­ti vai­ko. To­kiu at­ve­ju rei­kė­tų tą tė­ve­lį pa­kvies­ti į vi­dų kar­tu sau­giai pa­bū­ti prie­dan­goj.“

Į prie­dan­gas – su au­gin­ti­niais

Kaip ži­nia, daž­na švie­ti­mo, gy­dy­mo ar kul­tū­ros įstai­ga yra pa­žy­mė­ta spe­cia­liu prie­dan­gos ženk­lu, nu­ro­dan­čiu, kad ki­lus pa­vo­jui gy­ven­to­jai tu­rė­tų rink­tis į šias įstai­gas ir čia pa­si­slėp­ti. Vis dėl­to Vil­niuj pa­si­tai­kė at­ve­jų, kai gy­ven­to­jai to­kių prie­dan­gų du­ris ra­do už­ra­kin­tas ar­ba iš kai ku­rių įstai­gų bu­vo ge­na­mi lauk, nes at­vy­ko su au­gin­ti­niais.

G. Ri­mei­kis ak­cen­ta­vo – to­kių at­ve­jų ne­tu­rė­tų bū­ti, iš­ki­lus pa­vo­jui gy­ven­to­jai ra­gi­na­mi pa­si­rū­pin­ti ne tik sa­vo, bet ir au­gin­ti­nių sau­gu­mu, kar­tu su jais sku­bė­ti į mi­nė­tais ženk­lais pa­žy­mė­tas įstai­gas ir čia bū­ti priim­ti be jo­kių iš­ly­gų. To­kiais at­ve­jais švie­ti­mo įstai­gos tap­tų prie­globs­čiu ne tik mo­ki­niams, bet ir vi­siems ar­ti­miau­sios vie­to­vės gy­ven­to­jams.

„Kaip tik da­bar ruo­šiu at­min­ti­nes švie­ti­mo įstai­goms, kad dar kar­tą bū­tų pri­min­ta, kas yra svar­bu, kaip pa­si­ruoš­ti. Dau­ge­lis da­ly­kų tu­rė­jo bū­ti pa­da­ry­ti jau va­kar, pa­vyz­džiui, iš­va­ly­ti rū­siai, pa­si­rū­pin­ta ge­ria­mo­jo van­dens ir sau­sų da­vi­nių at­sar­go­mis. Daug kas tik­rai yra su­si­tvar­kę ir pa­si­ruo­šę, bet, ži­not, gy­ve­ni­me pa­si­tai­ko vis­ko“, – kal­bė­jo sky­riaus ve­dė­jas.

EL­TOS nuo­tr.

„…tu­rė­sim dar daug dar­bo“

Tre­čia­die­nį su­si­siek­ti su Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­ja ne­pa­vy­ko, tad pa­kal­bi­no­me Sa­vi­val­dy­bės pa­reng­ties pa­rei­gū­nę Egi­di­ją Mar­tin­ku­tę.

Pa­sak jos, at­si­žvelg­da­ma į Na­cio­na­li­nio kri­zių val­dy­mo cent­ro re­ko­men­da­ci­jas, Sa­vi­val­dy­bė są­mo­nin­gai priė­mė spren­di­mą nees­ka­luo­ti si­tua­ci­jos ir ne­kel­ti pa­ni­kos tarp vie­tos gy­ven­to­jų.

„Ta­čiau mes pa­tys bu­vom pa­si­ren­gę rea­guo­ti į bet ko­kius to­li­mes­nius nu­ro­dy­mus. Si­tua­ci­ja sos­ti­nė­je pa­ro­dė, kad tiek švie­ti­mo, tiek ki­tų įstai­gų va­do­vai, per­so­na­las bei mo­ki­niai į pa­skelb­tą oro pa­vo­jų rea­ga­vo la­bai skir­tin­gai. Tarp vy­res­nių mo­ki­nių Vil­niu­je, ži­nau, pa­si­tai­kė net pa­ni­kos prie­puo­lių, iš va­do­vy­bės pu­sės kai kur rea­guo­ta la­bai pro­fe­sio­na­liai, o kai kur bu­vo vi­siš­kas pa­si­me­ti­mas. Tai ro­do, kad mes, pa­reng­ties pa­rei­gū­nai, tu­rė­sim dar daug dar­bo: kar­to­ti, kar­to­ti ir dar kar­tą kar­to­ti, kaip elg­tis to­kio­se si­tua­ci­jo­se. Nors vi­sų įstai­gų va­do­vai ir dar­buo­to­jai yra praė­ję spe­cia­lius mo­ky­mus, iš­klau­sę inst­ruk­ta­žus, bet kai nu­tin­ka rea­li si­tua­ci­ja, bū­na vis­ko“, – sa­kė pa­reng­ties pa­rei­gū­nė.