Artėjant naujiems mokslo metams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paleido bombą – paskelbė, kad šalyje trūksta 458 mokytojų.

Skamba baisiai, tačiau šis skaičius rodo, kad vidutiniškai vienai mokyklai trūksta… pusės mokytojo. Gal iš čia ir ministrės optimizmas, kad rugsėjį problemos neliks, nes pastaraisiais metais taip ir nutinka. Kai baigiasi mokytojų vilionės iš vienos mokyklos į kitą, dauguma direktorių sako, kad klausimas laikinai išspręstas.

Mokytojų trūkumas yra pasaulinė problema. Ir atlyginimai čia ne vienintelis veiksnys. Šveicarijoje, Vokietijoje ar Liuksemburge, kur atlyginimai gerokai didesni, taip pat trūksta mokytojų. Šią problemą lemia ir kiti aspektai: didelis darbo krūvis bei psichologinė įtampa.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ilgai siekė susitarimo su parlamentinėmis partijomis, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis pasiektų 130 proc. šalies vidurkio. Tai buvo pasiekta 2024 m. pabaigoje. Nuo rugsėjo mėnesio vidutinis mokytojo atlyginimas „į rankas“ turėtų siekti 1 878 eurus, padidėdamas vidutiniškai 8,2 proc. Žinoma, kad vieni uždirbs mažiau, kiti daugiau. Mažų mokyklų, kurias siekia išsaugoti ši Vyriausybė, mokytojai greičiausiai tiek neuždirbs.

Žinią apie didėsiančias algas užtemdė kita informacija. Paaiškėjo, kad darbą baigianti Gintaro Palucko Vyriausybė šiemet finansiškai paskatino bent 230 ministerijų darbuotojų, tam išleisdama per 546 tūkst. eurų. Daugiausia darbuotojų buvo paskatinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, kur 77 darbuotojams išmokėta vidutiniškai po 3 416 eurų.

Nors mokytojų atlyginimai nuolat didinami, skiriant tam šimtus milijonų eurų, visuomenėje kyla klausimų, ar resursai paskirstomi teisingai. Negalime tikėtis, kad vien atlyginimų kėlimas išspręs ilgametę problemą, jei pedagogai jausis nuvertinti ir nejaus visuomenės pagarbos.

Norinčiųjų studijuoti pedagogiką daugėja. Tikėkimės, kad didelė dalis jaunimo ateis į mokyklas, o jų kolektyvai padės įsijungti į darbą ir pasistengs, kad jauni mokytojai jaustųsi kuo geriau.