ELTOS nuotr.

Lietuva vėl stovi ties pavojinga riba, kai sprendžiasi ne tik vienos institucijos, bet ir mūsų demokratijos likimas. Dėl to sausį arba vasarį planuojamas didžiausias per pastaruosius metus piketas.

Prognozuojama, kad Vilniuje vėl susirinks dešimtys tūkstančių žmonių, siekiančių dar kartą sustabdyti dabartinės valdančiosios daugumos užmojus politizuoti Lietuvos nacionalinį transliuotoją. Tai bus atsakas į valdančiųjų suburtos darbo grupės veiksmus, kuriais ignoruojami žiniasklaidos ekspertų bei Medijų tarybos pasiūlymai.

Politinė imitacija ir tikrieji kėslai
Valdantieji, supratę, kad „buldozeriu“ neužvaldys LRT, subūrė darbo grupę LRT įstatymo pataisoms svarstyti, tačiau nesugebėjo normaliai paaiškinti jos tikslo. Žurnalistai ir apžvalgininkai šį procesą vertina kaip politinę imitaciją, kurios siekis – ne valdymo tobulinimas, o kritika vadovybei ir bandymas prastumti parankias pataisas.

Tikrasis tikslas, apie kurį politikai ne kartą yra prasitarę, yra palengvinti LRT vadovo atleidimą. Tikimasi, kad paskyrus parankų direktorių, taptų įmanoma kontroliuoti radijo ir televizijos laidas bei straipsnius portale.

Esmė paprasta – politikai nemėgsta būti kritikuojami. Tačiau vieni su tuo susitaiko, priima kaip politiko darbo kasdienybę ir kantriai atsakinėja į žurnalistų klausimus. Kiti, kaip dabartiniai valdantieji, užsipuola žurnalistus, kurie drįsta kritikuoti ar užduoti nepatogius klausimus, jiems grasina ir siekia, kad tos kritikos neliktų. Pirmasis taikinys – LRT, kurio žurnalistai ypač daug dėmesio skiria negeriems dalykams politikoje. Todėl siekiama nutildyti šį balsą ir paversti LRT valdantiems politikams palankiu kanalu.

Tai pavojingas kelias, nes visi autokratai savo valdymą pradeda nuo visuomeninio transliuotojo užvaldymo, o vėliau imasi ir likusios žiniasklaidos dalies. Jei dabar bus leista „pervažiuoti“ per LRT, vėliau ateis eilė kitiems.

Pinigai ir populizmas: Beatos Nicholson pavyzdys
Girdėjau kalbant, kad LRT TV niekuo nesiskiria nuo kitų televizijų, tad kam čia tas triukšmas? Kaip tyčia puikus pavyzdys nutiko prieš Naujus metus, kai įpusėjus LNK naujametinei programai reklaminėje pauzėje pasirodė Lietuvos prezidentūros vaizdas, šalies vėliava ir lyg prezidentas į lietuvius kreipėsi asmuo, žinomas dėl kriminalinės praeities. To niekada neatsitiktų LRT eteryje. Arba LNK žinių eteryje premjerės klausiama: ar tenka kartais nepasidažius, nesišukavus nubėgti į parduotuvę arba važiuoti nusipirkti kebabų su kortežu? LRT „Panoramoje“ tokie klausimai – irgi sunkiai įsivaizduojami.

Siekdami pateisinti savo veiksmus, politikai griebiasi populistinės kortos – svetimų pinigų skaičiavimo, siekiant sukelti visuomenės pavydą. Pavyzdžiui, R. Žemaitaitis užsipuolė penkių vaikų mamą, TV laidos vedėją Beata Nicholson, neva ji uždirba 239 tūkst. eurų už laidą.

Pati Beata papasakojo, kad už vieną laidą uždirba 800 eurų, neatskaičius mokesčių. Tai daug? Kiekvienas Lietuvos pilietis gali dalyvauti LRT konkursuose, teikti idėjas laidoms, radijui, televizijai. Jei mokate sukurti aukštos kokybės laidą pigiau ir geriau – pasiūlykite.

Bandymai supriešinti žmones su kūrėjais yra dūmų uždanga, skirta paslėpti norą užvaldyti informacinę erdvę. Niekas neina piktintis krepšininkų algomis ir neišjungia televizoriaus, kai žaidžia Kauno „Žalgiris“, kurį remia Savivaldybė mokesčių mokėtojų pinigais. Tad kodėl profesionalus kūrybinis darbas turėtų tapti politinių kovų įrankiu?

Pamokos iš kaimyninės Lenkijos
Kur galime nueiti, rodo Lenkijos pavyzdys. Ten po 2015 metų rinkimų valdžia perėmė visuomeninio transliuotojo TVP kontrolę ir pavertė jį propagandos ruporu. Rezultatas buvo drastiškas: apie 80 proc. politinio eterio laiko buvo skiriama valdantiesiems, o opozicija ir kritiškai nusiteikusios visuomenės grupės buvo nuolat šmeižiami.

Galutinė kaina buvo prarastas visuomenės pasitikėjimas. Kai 2023 metų pabaigoje naujoji vyriausybė nusprendė atkurti visuomenės pasitikėjimą Lenkijos nacionaliniu transliuotoju, teko net laikinai išjungti kanalą, kad būtų sustabdyta dešimtmetį trukusi propagandinė srovė.

Kodėl negalima atsitraukti?
Grįžkime į Lietuvą. Valdantieji įsivaizdavo, kad protestai išsikvėps savaime, vos tik jų dalyviai pamatys, jog nepasiekia greitų rezultatų. Tačiau istorija moko, kad pilietinė dvasia, kartą pažadinta, sunkiai nurimsta. Nuo nedidelių jaunuolių būrelių prieš metus iki dešimčių tūkstančių žmonių gruodžio viduryje – pasipriešinimas tik auga.

LRT dirba beveik 200 žurnalistų, ir tikėtis, kad pakeitus vieną vadovą bus galima valdyti juos visus, yra naivu. Dauguma jų paliktų LRT, o juos pakeistų lengviau sukalbami, ne tokie principingi žurnalistai, kaip buvo atsitikę ir Lenkijoje.

Jei žmonės atsitrauks, tai bus priimta kaip silpnumo ženklas ir žalia šviesa absoliučiai savivalei. O po LRT ateis eilė kitai žiniasklaidai. Nepastebėsite, kaip visur bus šlovinama „viena partija“ ir „viena tiesa“, o šalia puikuosis besišypsantys socialdemokratai ir dukart teistas R. Žemaitaitis.