Auš­ros DIR­VONS­KIE­NĖS nuo­tr.

Pa­sak mo­ters, J. Bi­liū­no gat­vė ga­na trum­pa, vos už ke­lių de­šim­čių met­rų nuo jos pra­džios, nu­si­lei­dus že­myn, įreng­ta erd­vi au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė. Ta­čiau, aki­vaiz­du, da­liai vai­ruo­to­jų tie ke­li žings­niai at­ro­do per­ne­lyg var­gi­nan­tys, to­dėl ne­si­kuk­li­na sa­vo au­to­mo­bi­lį pa­lik­ti tie­siog ant ša­li­gat­vio, o pės­tie­siems ne­lie­ka jo­kio pa­si­rin­ki­mo – tik ei­ti gat­ve.

„Da­bar, kai gau­siai snin­ga ir pus­to, ei­ti gat­ve ir taip pa­vo­jin­ga – ga­li­ma pa­slys­ti ar net pa­kliū­ti po va­žiuo­jan­čiu au­to­mo­bi­liu. Ar taip tu­ri bū­ti?“ – ste­bė­jo­si gre­ti­mos Lais­vės alė­jos gy­ven­to­ja.

Pa­sak mo­ters, šis ke­lias jai yra pa­grin­di­nis marš­ru­tas na­mo, tad vi­sai su­pran­ta­ma, ko­dėl nuo­lat su­si­du­riant su to­kia ne­tvar­ka kant­ry­bė trū­ko. Ji sa­kė ban­džiu­si aiš­kin­tis si­tua­ci­ją po­li­ci­jo­je, ta­čiau konk­re­taus at­sa­ky­mo ar pa­ža­do, kad pro­ble­ma bus spren­džia­ma, ne­su­lau­ku­si. Ryž­tin­gai nu­si­tei­ku­si plun­giš­kė svars­tė kreip­tis ir į se­niū­ni­ją – gal­būt ten bū­tų ga­li­ma ras­ti bū­dą, kaip pa­ža­bo­ti vai­ruo­to­jų sa­vi­va­lę.

Net­ru­kus po šio po­kal­bio nuė­ję į mo­ters nu­ro­dy­tą vie­tą iš­vy­do­me vie­ną ap­snig­tą au­to­mo­bi­lį, o to­liau – keis­to­mis prie­mo­nė­mis už­tver­tą ša­li­gat­vį. Aki­vaiz­du, kad veik­li ir nea­be­jin­ga gy­ven­to­ja sa­vo tiks­lą pa­sie­kė. Nors ir ky­la abe­jo­nė, ar to­kio­mis juo­kin­go­mis už­tva­ro­mis tu­rė­tų bū­ti spren­džia­mas eis­mo sau­gu­mo klau­si­mas?!

Ke­lių eis­mo tai­syk­lės nu­ro­do, kad sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį ant ša­li­gat­vio drau­džia­ma, ypač jei tai truk­do pės­čių­jų eis­mui. Toks el­ge­sys Ke­lių eis­mo tai­syk­lė­se nu­ro­dy­tas kaip ne­tei­sė­tas ir ga­li bū­ti bau­džia­mas.