Rietavo savivaldybės nuotr.

Šių metų spalio 1 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė nacionalinio lygmens kultūros paveldo objekto, pripažinto valstybės saugomu – Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios tvarkybos darbus. Bažnyčia stačiakampio plano, dvibokštė, pseudobazilikinė trinavė su trisiene apside bei šoninių navų erdves pratęsiančiomis zakristijomis.

Projektas įgyvendintas iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) programos, Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos ir Rietavo savivaldybės lėšų. Darbų užsakovas Kultūros infrastruktūros centras, tvarkybos darbai vyko nuo 2023 metų spalio vidurio, kuriuos atliko UAB „Telšių meistras“. Šiuo projektu buvo remontuojama stogo ir bokštelių stogų danga, stogo karnizas bei fasado ir bokštelių karnizai, įrengiant naują cinko skardos dangą. Remontuojama lietaus nuvedimo sistema, stogo liukai,  stogo ir bokštelių medinės konstrukcijos protezuojant, pakeičiant pažeistus elementus. Restauruojami esami stogo dekoro elementai – kryžiai – bei restauruojamos (atkuriamos) trūkstamos jų detalės pagal išlikusius esamų kryžių analogus,  įrengta bažnyčios apsauga nuo žaibo.

Pagal išlikusią ikonografiją Rietavo savivaldybės lėšomis buvo atkurti ir bokšto langai.

Pirmosios Tverų bažnyčios tiksli pastatymo data nėra žinoma. Dar prieš suteikiant fundaciją 1618 m. ją pastatė Tverų tijūnas Elijas Ilgovskis. E. Ilgovskis dovanojo arba atidavė bažnyčioje laikyti stebuklingą Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą. 1630 m. surašytame testamente E. Ilgovskis prašė būti palaidotas savo pastatytoje bažnyčioje. 1670 m. tuometinio Tverų klebono Jono Romano Paškevičiaus bažnyčia buvo perstatyta. Už Didžiojo altoriaus klebono Jono Tipševičiaus lėšomis sumūryta kripta, į kurią perkelti fundatoriaus E. Ilgovskio palaikai. 1741 m. bažnyčia sudegė, jos atstatymu rūpinosi Žemaičių kanauninkas Motiejus Steckis. 1748 m. bažnyčią Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo titulu konsekravo vyskupas Antanas Dominykas Tiškevičius (1692–1762 m.). XIX a. pab. greičiausiai dėl prastos senosios bažnyčios būklės iškilo naujos bažnyčios statybos problema. Telšių vyskupijos kanceliarijos raštas tuometiniam Tverų klebonui Jonui Laduzai 1885 m. liudija, jog iš pradžių buvo siekiamas gauti leidimas statyti mūrinę bažnyčią. Statybų organizatorius buvo Rietavo savininkas Bogdanas Oginskis (1848–1909 m.). 1897 m. buvo išduotas leidimas statyti naują medinę bažnyčią senosios vietoje pagal pateiktą planą ir klebono Juozapo Nonevičiaus (Niūniavos) (1840–1918 m.) apskaičiuotas išlaidas. Nei statybų planas, nei statybas vykdęs architektas nėra žinomi. Manoma, kad statybos buvo baigtos tais pačiais metais, nes jau 1897 m. lapkritį klebonas J. Nonevičius sudarė sutartį su tapytoju ir auksuotoju Aleksandru Zaborskiu dėl bažnyčios vidaus ištapymo ir altorių paauksavimo. XX a. žymesnių bažnyčios architektūros ir jos puošybos pakeitimų nedaryta.