Asociatyvi nuotr.Šį saliamonišką klausimą sprendė praėjusią savaitę posėdžiavusi Plungės rajono savivaldybės komisija ryšiams su užsieniu. Jai buvo patikėta nuspręsti, kuriuos miestus partnerius kviesti į birželį vyksiančius miesto šventės renginius ir ta proga rengiamą tarptautinę turizmo konferenciją.
Kaip pristatė Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė, Lietuvos savivaldybių asociacija rekomenduoja vengti politinių kontaktų su Sakartvelu, bet išlaikyti bendradarbiavimą visose kitose srityse. „Tokia yra bendra visos Europos Sąjungos pozicija: ne įšaldyti, ne nutraukti, bet susilaikyti nuo politinio bendradarbiavimo“, – paaiškino vedėja.
O tada komisijos nariams teko spręsti gan painų rebusą – kaip taktiškai pranešti Kvarelio savivaldybei, kad svečiuose laukiami tik menininkai, kultūros, turizmo, švietimo ar kitų sričių atstovai, bet, gink Dieve, ne politikai?!
„Sudėtinga mažam miestui, kai tenka įsivelti į tokius tarptautinius klausimus“, – replikavo komisijos pirmininkas Gediminas Stonys.
Komisijos nariai vienbalsiai sutiko, kad miestų partnerių delegacijose, atvykstančiose į Plungės miesto šventę, visada būna politikų ir kad apskritai miestų bičiuliavimasis yra politinis dalykas.
„Jei bandyti išlaikyti tą ryšį, tai tik labai ribotoje srityje, pavyzdžiui, pakviesti sudalyvauti kokį kolektyvą folkloro festivalyje. Bet kviesti Kvarelio delegaciją į miesto šventę bei kartu – į iškilmingą Tarybos posėdį… Ne dabar…“ – savo poziciją išsakė komisijos narys Ramūnas Lydis. Jam pritarė ir kiti komisijos nariai, tad Kvarelio delegacijos šioje miesto šventėje neišvysime.
Komisija sutiko, kad Kvarelio miesto herbo, bent jau kol kas, nebus ir prie Savivaldybės esančioje žaliojoje zonoje, kur planuojama įamžinti visus mūsų miesto partnerius. Bet niekas neprieštaravo, kad ateity, Sakartvelui atsisakius ryšių su Rusija ir pasirinkus integraciją į Europą, bus galima su dideliu džiaugsmu atnaujinti ryšius ir su Kvareliu.
„Palikim ateičiai“, – apibendrino G. Stonys.
Išdiskutavus Sakartvelo klausimą, komisijai pateiktas dar vienas galvosūkis – ar atsiliepti į Betliejaus siūlymą užmegzti draugystę.
G. Stonys pagarsino, kad atėjo užklausimas iš Betliejaus savivaldybės. Jos vicemerė kviečia apsvarstyti susigiminiavimo galimybę ir trumpai pristato šio Palestinos regiono demografinę, kultūrinę bei ekonominę situaciją.
Iš šio laiško matyti, kad Betliejaus savivaldybė savo gyventojų skaičiumi labai panaši į Plungės. Betliejus yra Palestinos religinis, kultūrinis ir turizmo centras, pritraukiantis tūkstančius užsienio šalių lankytojų. Betliejaus vicemerė nepamiršo paminėti ir to, kad šis regionas jau yra užmezgęs ryšius su Lietuva, turi miestų partnerių mūsų šalyje. Akcentuojama, kad Lietuva yra finansiškai prisidėjusi prie Kristaus gimimo bazilikos restauravimo darbų, o Vilniaus universitetas bendradarbiauja su Betliejaus universitetu.
„Čia irgi toks slidus klausimas“, – replikavo posėdžio dalyviai.
Komisijos narė Vida Bondauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad 150 valstybių yra pripažinusios Palestiną, bet Lietuva – dar ne, siekdama palaikyti taikius santykius su abiem konfliktuojančiom pusėm – tiek su Palestina, tiek su Izraeliu.
„Mano nuomone, reikėtų susilaikyti nuo bendradarbiavimo su tuo regionu (Betliejumi – aut.). Jau pas mus Europoj politiniai vėjai karšti, o ten… Ne taip seniai Tel Avive (Izraelyje) vyko „Žalgirio“ varžybos, ir sirgaliams buvo rekomenduojama tą patį vakarą išvykti. Aš pats esu buvęs Betliejuje, jauku nebuvo. Kareiviai, amunicija gatvėse… Siūlyčiau susilaikyti nuo draugysčių, kad nuvykus svečiuotis po to nereikėtų skrist su spartanais mūsų parsigabent“, – apibendrino komisijos pirmininkas.





Parašykite komentarą