Telšių ŽINIŲ nuotr.Apie Degaičių kaime jau ne vienerius metus besitęsiančią problemą kalbama vis garsiau tiek tarp pačių bendruomenės narių, tiek su valdžios atstovais. Gyventojų žemės sklypai šiuo metu labiau primena ežerą negu dirbamą žemę – žmonės sako nebegalintys pievose nei ganyti gyvulius, nei dirbti ar deklaruoti žemės plotus. Ir kol gyventojai skundžiasi, valdininkai nesutaria, kodėl ši problema ilgus metus nebuvo sprendžiama.
Laura MOCKUTĖ
Problema tęsiasi apie dešimtmetį
Degaičių kaimo bendruomenės pirmininkė, Telšių rajono savivaldybės tarybos narė Gabrielė Narmontaitė sakė, kad pievos pradėjo tvinti nuo tada, kai buvo rekonstruojamas magistralinio kelio A11 (Šiauliai–Palanga) ruožas. Manoma, kad remontuojant kelią buvo pažeista melioracijos sistema, todėl vanduo pradėjo kauptis gyventojų pievose. Tai pievos, esančios tarp Degaičių kaimo naujųjų kapinių ir Degaičių gatvės, Degaičių kaime, šalia Šiaulių plento.
Kaip pasakojo vietos gyventojas Alvydas, anksčiau šios žemės buvo ariamos, jose buvo sėjami grūdai, ganomi gyvuliai. „Dabar – nieko, didelė dalis apsemta“, – teigė Alvydas. Degaitiškis kalbėjo, kad šios pievos užima apie 15–20 hektarų plotą, o maždaug tiek pat yra ir žemės savininkų.
G. Narmontaitė pridūrė, kad į šią vietą galima atvažiuoti pasidžiaugti garniais, perinčiais paukščiais, nes flora čia jau visai kitokia.
Žinoma, pievos kiekvienais metais tvinsta vis labiau. Priklausomai nuo oro sąlygų, vandens kartais būna tai mažiau, tai daugiau. Pavyzdžiui, prieš keletą metų jau buvo fiksuota didelė dalis apsemtos pievos. Dabar vandens plotas padidėjo kone 10 kartų.
G. Narmontaitė tvirtino, kad gyventojai ne kartą ieškojo pagalbos pas Degaičių seniūnijos seniūną, rašė raštus, adresuotus Savivaldybės merui. Buvo kreiptasi ir dėl pelkių nusausinimo projekto parengimo bei finansavimo skyrimo.
Reikalingas pelkių nusausinimo projektas
Sausio mėnesį vykusiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo organizuojama mažumos valanda – tai laikas, per kurį Tarybos mažuma galėjo užduoti klausimus merui. Šios progos nepraleido ir Tarybos narė G. Narmontaitė.
„Pristatant 2025 metų biudžetą gyventojams pažadėjote, kad tais metais bus numatyta lėšų apsemtoms pievoms sutvarkyti. Tačiau sužinojome, kad pinigų nebuvo skirta ir projektai nėra vykdomi. Ar ir šiais metais gyventojams prižadėsite, kad numatysite lėšų 2026 metų biudžete, ar jau dabar imsitės veiksmų?“ – klausė G. Narmontaitė.
Meras Tomas Katkus nukreipė kalbą apie Degaičių seniūnijos seniūną Leonidą Jegorovą ir pabrėžė, kad seniūnas turėjo seniai pradėti dirbti savo darbą – dar praėjusiais metais turėjo būti parengta projektinė dokumentacija. „Seniūnui buvo perduoti visi administraciniai, finansiniai pajėgumai išsiaiškinti, kas ten įvyko ir ką reikia sutvarkyti, o tai nebuvo padaryta“, – sakė meras.
G. Narmontaitė su tuo nesutiko ir tvirtino, kad seniūnas puikiai tuo klausimu dirba. „Seniūnas pats projekto neparengs, ne jis numato lėšas šiems projektavimo darbams“, – teigė politikė ir pridūrė, kad šiuos veiksmus turi atlikti Savivaldybės administracija.
Meras pakartojo, kad seniūnui visi reikalingi specialistai yra pasiekiami, reikia tik iniciatyvos.
Seniūnas L. Jegorovas pripažįsta, kad problema yra svarbi, tačiau jos sprendiniai, pasak jo, nėra seniūnijos kompetencija. „Melioracijos statiniai yra valstybės nuosavybė, o ne seniūnijos reikalas, kaip buvo bandoma viešai pateikti“, – aiškino L. Jegorovas.
Gyventojai teikė raštus
Degaičių kaimo gyventojai bandė kreiptis raštu į Telšių rajono savivaldybės merą dėl problemos sprendimo. Į šiuos gyventojų raštus, galima sakyti, buvo reaguojama tik iš dalies.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Dovydas Butkus pažymėjo, kad tokie raštai buvo gauti 2. Vienas jų buvo adresuotas tuometiniam merui 2017 metais. „Kodėl nebuvo imtasi priemonių šiai problemai išspręsti, atsakyti negalime“, – sakė D. Butkus.
Administracijos darbuotojas teigė, kad kitas raštas buvo gautas 2024 metų balandžio mėnesį ir jis buvo adresuotas dabartiniam merui T. Katkui, o į jį buvo atsakyta maždaug per mėnesį. „Paaiškinta, kad yra atliekami tyrimai, dėl kokios priežasties neveikia sklypuose esanti melioracijos sistema. Taip pat paaiškinta, kad nustačius tikslias gedimo priežastis bus imtasi priemonių susidariusiai problemai pašalinti“, – nurodė D. Butkus.
Meras: „Atsakomybė bendra“
Meras T. Katkus komentare teigė, kad procesai, susiję su patvinusių pievų tvarkymu, buvo pradėti 2024 metais. „Nuo tada atlikome tyrimus, įvykdėme pirkimų procedūras, pasirašėme sutartį dėl projektavimo, parengėme projektinę dokumentaciją, gavome ekspertizės išvadą. Šiuo metu rengiami dokumentai statybos leidimui gauti ir laukiame paskutinio suderinimo iš Nacionalinės žemės tarnybos“, – informavo T. Katkus.
Meras pridūrė, kad šiame procese seniūnas yra arčiausiai žmonių, kuris mato situaciją savo teritorijoje, reaguoja į gyventojų skundus ir inicijuoja klausimų nagrinėjimą seniūnijos lygmeniu.
Pasiteiravus, kas atsakingas už patvinusių pievų būklę, tvarkymą, projektinės dokumentacijos rengimą ir kitus klausimus, meras atsakė, kad Savivaldybėje darbai skirstomi pagal kompetencijas, t. y. vieni projektuoja, kiti atsakingi už techninius sprendimus, dar kiti – už pirkimų procedūras ir derinimus. „Atsakomybė yra bendra: nuo seniūno, kuris yra arčiausiai žmonių, iki skyrių vedėjų, Administracijos direktoriaus, mero ir galiausiai Telšių rajono savivaldybės tarybos, kuri tvirtina projektui reikalingas lėšas“, – dėstė Savivaldybės vadovas.
D. Butkus teigė, kad projektinę dokumentaciją pelkėms nusausinti inicijavo Savivaldybės administracija, o 2025 metų lapkričio mėnesį buvo gauta projekto ekspertizė.
Parengus projektą numatyta skaičiuojamoji drenažo rekonstrukcijos darbų kaina siekia 227 182,69 Eur. Kaip pažymėjo D. Butkus, atlikus viešųjų pirkimų procedūras, kaina kris.
Meras T. Katkus patvirtino, kad šiais metais lėšų drenažo rekonstrukcijos darbams nėra numatyta. Gyventojams belieka tikėtis, kad bent jau kitais metais bus imtasi konkrečių darbų.






Parašykite komentarą