Nukentėjusio kaimyno nuotr.

Į redakciją atėjusi plungiškė Adelė Donauskienė papasakojo per savo gerą širdį ir meilę katinėliams patekusi į itin keblią situaciją – į nesibaigiančius pykčius su kaimynais. Konfliktą birželio pradžioje vainikavo policijos pareigūnų vizitas kieme ir paskirta piniginė bauda. „Labas, Plunge“ bandė išsiaiškinti, kada galima išleisti naminį katiną pasivaikščioti po kiemą, o kada neverta rizikuoti, idant, kaip Adelei, netektų turėti reikalų su teisėsauga.

Bauda – be jokio įspėjimo
A. Donauskienė gyvena Kalniškių gatvėje, dviejų sujungtų kotedžų name. Pirmame jo aukšte įsikūrusi dukros šeima, o antrame – ji pati. Moteris pasakojo, kad jos anūkės, kol buvo mažos, dažnai lankydavosi gyvūnėlių prieglaudoje, rūpindavosi ir padėdavo prižiūrėti ten gyvenančius beglobius. Galiausiai vieną dieną nutarė į savo namus parsinešti naują pūkuotą šeimos narį – katiną Rainį Dešrainį.

„Dabar jau turime du katinėlius, rūpestingai juos prižiūrime. Abu yra sterilizuoti, visus gamtinius reikalus atlieka į savo dėžutes, esančias namo katilinėje. Vienas jų į lauką niekada neišleidžiamas, o štai kitas karts nuo karto išeina palakstyti. Nematau tame nieko blogo. Bet vieną dieną kieme išvydau policijos pareigūnus. Supratau, kad kažkas nutiko. Pasirodo, juos iškvietė mūsų kaimynas. Jis pasiskundė, kad mūsų katinas sudraskė ir pridergė ant jų lauko baldų, subraižė automobilį, dėl to pareigūnai mano žentui išrašė 25 eurų baudą“,– pasakojo plungiškė.

A. Donauskienė sakė negalinti suprasti, kodėl pareigūnai be jokio įspėjimo iškart skyrė piniginę baudą. Anot moters, nėra tokio įstatymo, kuris draustų katinui laisvai po lauką lankstyti. Juolab kas jos pačios kieme, kaip tikino plungiškė, stovi net trys automobiliai ir nė ant vieno iš jų nė su žiburiu nerasi jokių katino padarytų įbrėžimų. Tad kokiu būdu katinas galėjo subraižyti kaimynų automobilį?!

Moters įsitikinimu, katinai šokinėdami niekada nerodo nagų, tik išskirtiniais atvejais – kai reikia gintis ar lipti į medį. O jeigu išėjęs į lauką pasivaikščioti katinas peršoka vienų ar kitų kaimynų tvorą ir įlenda į jų kiemo teritoriją – apsisuks ir išeis. Juk ne be reikalo sakoma, kad katinas yra savarankiškas gyvūnas – kur nori, ten eina ir niekas jo nesulaikys. Galų gale, A. Donauskienės žodžiais, katinas – ne šuo, kad galėtum pririšti lauke.

Žalą užfiksavo
Apie šią konfliktinę situaciją „Labas, Plunge“ kalbėjosi ir su policiją iškvietusiu A. Donauskienės kaimynu. Vyras griežtai atsisakė atskleisti savo tapatybę, tačiau savo poziciją išsakė.

Nukentėjusio kaimyno nuotr.

Pasak jo, žmogaus kantrybė yra negeležinė. Tad jeigu kaimynai nesiklauso perspėjimų ir nesirūpina savo augintiniais, tenka imtis drastiškų veiksmų – kviesti policiją.

„Čia yra tokie žmonės, su kuriais nebendraujame ne tik mes, bet ir visa mūsų gatvė. Gyvenamąjį namą įsigijome 2018 metais, o kaimynai šioje vietoje gyveno jau dešimtmetį. Nuo pat pirmųjų dienų nebuvo nei ramybės, nei draugystės. Vos tik atsikraustę savo sklype radome kaimynų susodintus medžius, ilgą laiką raginome bei laukėme, kol juos išsikas. Dabar vargstame su jų katinu, kuris nuolat pridaro žalos, drasko lauko baldus terasoje, atlieka savo gamtinius reikalus ant augalų ar ant tų pačių lauko baldų, pievelėje, į gėlių vazonus… Visus įkalčius esame užfiksavę nuotraukose ir vaizdo medžiagoje“, – pasakojo kaimynas.

Vyriškio teigimu, jo žmona ne kartą rašė ir skambino A. Donauskienės dukrai, prašė pasirūpinti, kad jų augintinis neišeitų iš savo kiemo, bet niekas nesikeičia.

Pašnekovas pridūrė, kad jis ir pats myli gyvūnus, ilgus metus augino šunį ir katę, bet, anot jo, vien meilės nepakanka. Visų pirma reikia užtikrinti gyvūno saugumą ir tinkamą priežiūrą, rūpintis, kad augintinis nepridarytų niekam žalos ir nesusižalotų pats, tad tokie išleidimai pasilakstyti visų pirma nėra saugūs pačiam augintiniui.

Tie patys reikalavimai – ir šunims, ir katėms
Ką apie tokias situacijas kaip ši sako teisės aktai? Plungės rajono savivaldybės Vietos ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės-ekologės Robertos Jakumienės teigimu, naminių gyvūnų šeimininkas turi užtikrinti, kad jo gyvūnas nepatektų į svetimą teritoriją.

„Šios taisyklės galioja ne tik šunų, bet ir katinų bei kitų gyvūnų šeimininkams. Visi suprantame, kad palaidas šuo negali vaikštinėti, kur panorėjęs, lygiai taip pat šeimininkas yra atsakingas ir už savo katiną, kad jis būtų tik savo valdose. Į lauką išleisti, žinoma, galima, tik reikia užtikrinti, kad jis neperžengs svetimos teritorijos“, – akcentavo R. Jakumienė.

Nukentėjusio kaimyno nuotr.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Gyvūno neprižiūrintis šeimininkas, leidęs šiam lakstyti palaidam, pirmą kartą baudžiamas įspėjimu arba bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Toks pats gyvūno nepriežiūros atvejis, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 50 iki 120 eurų. Pakartotinai padarytas pažeidimas – nuo 120 iki 230 eurų. Jeigu dėl gyvūno nepriežiūros padaryta reali žala asmens sveikatai ar turtui, tokio gyvūno šeimininkas baudžiamas bauda nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 550 eurų. Taip pat šeimininkui tenka atsakomybė atlyginti gyvūno padarytą žalą.

Tokia įstatyminė praktika, o realiame gyvenime, pasak R. Jakumienės, būna sudėtinga užfiksuoti tokius pažeidimus. Gavus nusiskundimą ir atvykus į nurodytą vietą, katino jau ir pėdsakai būna ataušę. Dar sunkiau įrodyti, kieno katinas padarė žalą, nebent murklio šeimininkas pats prisiima atsakomybę, kaip buvo ir šiuo aptariamu atveju.