Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Žemaičių Kalvarija – vienas iš nedaugelio miestelių, iki mūsų dienų išsaugojusių tikrąsias, kelių šimtmečių senumo atlaidų tradicijas. Ir nors ne pirmus metus skambinama pavojaus varpais dėl tuštėjančių bažnyčių, kiekvieną liepą Žemaičių Kalvarijos Švč. mergelės Marijos apsilankymo bazilika sunkiai sutalpina visus, atvykusius į Didžiuosius atlaidus. Ne išimtis ir šie metai.

Lauktuvės iš Romos
Šiemet maldininkus Bazilika pasitinka praturtėjusi vienu ypatingą reikšmę turinčiu eksponatu. 2016 metais, pasibaigus neeiliniam Gailestingumo jubiliejui, buvo užmūrytos visų didžiųjų Romos bazilikų durys. Prasidėjus šiems – 2025-iesiems, Jubiliejiniams, metams, šie mūrai buvo išardyti, o plytos išsiųstos ypatingos reikšmės šventovėms visame pasaulyje.

Viena tokia plyta praėjusį pavasarį Telšių vyskupo buvo parvežta ir į Žemaičių Kalvarijos baziliką kaip ryšio tarp didžiosios bazilikos Romoje, kur palaidotas popiežius Pranciškus, ir mažosios Žemaičių Kalvarijoje simbolis.

„Jubiliejinių metų pradžioje popiežius Pranciškus mums visiems priminė, kad Marija yra durys, pro kurias Jėzus atėjo į šį pasaulį. O mums Marija yra dangaus vartai, pro kuriuos einame pas dievą. Todėl kviečiame į Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, kuriems ruošiamės, puošiamės ir laukiam visų atvykstant“, – dar prieš iškilmes tokį kvietimą išplatino bazilikos rektorius Modestas Ramanauskas.

Antrindamas jam vyskupas Algirdas Jurevičius ragino visus šiemet atvykus į atlaidus pasimelsti už taiką, prisiminti Jėzaus Kristaus kančią ir paprašyti Mergelės Marijos užtarimo.

Maldininkų srautai nemažėja
Kvietimai melstis už taiką ne kartą atlaidų metu skambėjo ir nuo Bazilikos altoriaus. Tradiciškai kiekvieną atlaidų dieną melstasi vis su kita intencija. Aukotos šv. Mišios už ugdytojus, teisėsaugininkus, už šeimas ir jaunimą, už kariškius, dvasininkus, medikus ir ligonius.

Atlaidus šį šeštadienį vainikuos Žemaičių Kalvarijos parapijos ir bendruomenių diena. Visi bus kviečiami melstis, kad garsas apie šį miestelį ir jo šventovę sklistų dar toliau ir kad čia apsilankę piligrimai patirtų gausių Dievo malonių.

Tiesa, užsukus į miestelį bet kurią atlaidų dieną, o ypač savaitgalį, buvo galima savo akimis įsitikinti, jog Žemaičių Kalvarijos atlaidai net ir šiais neramiais laikais išlieka populiarūs tarp tikinčiųjų ir kad kelią čia pirmąją liepos savaitę randa maldininkai ne tik iš skirtingų Lietuvos kampelių, bet ir iš užsienio.

Antradienį Žemaičių Kalvarijoje melstasi už kariškius ir šaulius, todėl bazilika ir šventorius prisipildė Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos narių. Sumos Mišias aukojęs arkivyskupas Gintaras Grušas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad karys kovoja ne tik su išorinėmis grėsmėmis, bet ir su vidinėmis – nerimu, baime, netikrumu. Arkivyskupas kvietė tarnaujančiuosius savo šaliai, taip pat jų šeimas, artimuosius savo vidinius demonus patikėti maldai, kuri stiprina, drąsina, apvalo.

Tokių pačių galių, kaip tikima, turi ir Žemaičių Kalvarijos kalnai, giedami atlaidų metu lankant Kristaus kančios istoriją primenančias stoteles – koplytėles. Arkivyskupas ragino kiekvieną einant šiuo keliu apmąstyti ir mūsų gyvenimo kovas su blogiu bei melsti pasauliui taikos stebuklo.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotraukos