
Nesenai Rietavo moterų choras „Jūrava“ atšventė garbingą 75-erių metų veiklos jubiliejų. Prieš beveik dešimt metų choro vairą į savo rankas perėmė Klaipėdos rajone gyvenanti Vytautė Jonuškienė. Moteris nepaliauja aplinkinių stebinti savo skleidžiama šiluma ir gebėjimu paliesti kiekvieno giliausią širdies kampelį. Pašnekovė kartu su vyru Arūnu puoselėja šeimos ūkį, o jėgų ir įkvėpimo semiasi muzikoje.
Anksti atrado savo pašaukimą
V. Jonuškienė gimė ir užaugo Vilniuje. Čia nuo ankstyvos vaikystės buvo glaudžiai susijusi su muzika. Baigusi muzikos mokyklą, dainavimo ir violončelės skyrius, kurį laiką dainavo ir dirbo chore „Liepaitės“, taip pat daug metų dirbo su vaikų chorais. Pati dešimt metų dainavo Lietuvos operos ir baleto teatro chore, baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, chorinio dirigavimo specialybę. Sukūrusi šeimą, susilaukė dviejų sūnų: dabar jau 29-erių Domo ir 31-erių metų Augusto.
Asmeniniai gyvenimo keliai V. Jonuškienę atvedė į Vakarų Lietuvą. 2007 metais apsigyveno Klaipėdoje ir netrukus sulaukė kvietimo prisijungti prie Klaipėdos koncertų salės choro „Aukuras“. Šiame chore moteris susipažino su Rita Urniežiene, kuri tuo metu buvo Rietavo moterų choro „Jūrava“ vadovė, bet dairėsi kito žmogaus, galinčio perimti iš jos šias pareigas.
„Kadangi choriniame gyvenime jau turėjau sukaupusi nemažai praktikos, nutariau priimti Ritos Urniežienės pasiūlymą. Taip 2016 metais į savo rankas perėmiau tuo metu dar mišraus choro „Jūrava“ vairą. O pirmą kartą apsilankiusi Rietave pamačiau, kokie čia žmonės vieningi, bendruomeniški ir draugiški“, – prisiminė pašnekovė.

Rietavo choras „Jūrava“ buvo suburtas 1950 metais. Iš pradžių jam vadovavo maestro Liudas Gedgaudas, po dešimtmečio – Onutė Juknaitė-Strazdienė. Rietavo savivaldybės kultūros namų mišrus choras buvo absoliučiai visų respublikinių Dainų švenčių dalyvis, pasirodė ir dvejose Pasaulio lietuvių dainų šventėse.
Nuo 2003 metų chorui vadovavo Diana Paulauskaitė, o nuo 2006 iki 2016 metų, kaip minėta, R. Urniežienė, kuri ir perleido chorą į V. Jonuškienės rankas. Bėgant metams kolektyvas iš mišraus tapo vien tik moterų. Susirenka repetuoti du kartus per savaitę, aktyviai koncertuoja visoje Lietuvoje ir įvairiose užsienio šalyse, dalyvauja Dainų šventėse.
Šalia koncertinės veiklos choristės palaiko draugiškus santykius, kartu keliauja ir leidžia laisvalaikį. O 2018 metais moterų chorui „Jūrava“ buvo suteikta II kategorija.
Šių metų birželio 7 dieną Rietavo kultūros centre vyko tarptautinis chorų festivalis „Dainos sparnais“, jo metu buvo paminėtas ir garbingas moterų choro „Jūrava“ 75-erių metų jubiliejus. Šios gražios šventės proga visoms choro narėms, vadovei V. Jonuškienei ir koncertmeisterei Raimondai Jasinskienei Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis įteikė padėkas už chorinės muzikos, kultūrinių tradicijų puoselėjimą ir populiarinimą, Rietavo savivaldybės reprezentavimą regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose.

Puoselėja netradicinį ūkį
Nuo 2023 metų V. Jonuškienė vadovauja ir Daugėdų vokaliniam instrumentiniam ansambliui „Gairina“, tad profesinės veiklos – tik spėk suktis. Nuo koncertų ir repeticijų pašnekovė pailsi nuostabiame gamtos kampelyje, didelėje sodyboje šalia Minijos upės, kur kartu su vyru gyvena ir ūkininkauja. Taip pat domisi fermentacija, veda paskaitas, mokomuosius seminarus, stovyklas, į kurias susirenka žmonės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio šalių. Stovyklose praktikuoja muzikos terapijas, jogą, gamina vaistažolių girą, uogų limonadą, kombučą, raugina daržovės, kepa duoną.
V. Jonuškienė pasakojo, kad eiti šiuo kiek netradiciniu keliu pastūmėjo netikėtai sutuoktinį Arūną užklupusi liga.
„Prieš šešiolika metų vyrui buvo nustatyta Laimo liga. Dėl to pradėjome gilintis į informaciją apie mitybą ir priėjome išvados, kad būtent fermentuotas maistas atstato sveikatą po įvairių ligų, traumų, operacijų. Pradėjome ieškoti ir galiausiai patys kurti savo receptus ir dabar rauginame absoliučiai viską: ne tik daržoves bei vaisius, bet ir kruopas, pupas, žirnius, pagal savo receptus iš ekologinių miltų, su fermentuotais gėrimais, kepame duoną.“

Žinių reikalauja ne tik pats fermentavimo procesas. Moteris neretai leidžiasi į laukus ir pievas žoliauti. Tikina, kad specialių studijų ar seminarų nelankė, o reikalingos informacijos apie žoleles ir jų naudingąsias savybes sėmėsi iš knygų ir žolininkų.
Dilgėles, kiaulpienes, kraujažoles dauguma iš mūsų atpažįsta, bet yra ir tokių žolelių, kurių taip lengvai nesurasi. Tokiu atveju tenka pasikliauti tais žmonėm, kurie geriau pažįsta gamtą. Apsilankius Jonuškių ūkyje galima įsigyti įvairių sveikatinimosi gėrimų, koncentratų, pagamintų iš žolių mišinių ir pagardintų medumi.
V. Jonuškienės vyras Arūnas yra Klaipėdos krašto klubo „Kelias į save“ vadovas. Nuo 1980 metų domisi dvasinėmis praktikomis, yra Tian Šan psichologijos mokytojas, naujos fermentinės mitybos autorius. Parašė ir išleido devynias knygas apie Su džok terapiją, kuri, stimuliuojant plaštakų ir pėdų paviršiuje esančius biologiškai aktyvius taškus, atitinkančius tam tikrus viso kūno organus, leidžia padėti geriau jaustis.
Moteris pasakojo, kad ištaikiusi atostogas mėgsta keliauti, o namuose dienos bėga prižiūrint ūkį, auginant rožes ir tapant.
„Man labai patinka kurti grožį, puoselėti aplinką, prižiūrėti gėles, organizuoti seminarus, klausytis klasikinės muzikos ir gaminti maistą. Jau žinau, kiek žmogui reikia sunkiai dirbti su savimi, kad galėtų pasigirti gera savijauta ir nereikėtų lūkuriuoti eilėse prie gydytojų kabinetų. Mitybai taip pat skiriu dėmesį, klausau savo kūno, nepersivalgau ir siekiu visapusiško balanso, nepaisant to, kad gyvenu labai intensyvų gyvenimą“, – kalbėjo choro vadovė.
Vytautės JONUŠKIENĖS asmeninio albumo nuotraukos
Parašykite komentarą