Asmeninio albumo nuotr.

Šįkart kviečiame iš arčiau susipažinti su žmogumi, kuris jau beveik du dešimtmečius ugdo jaunąją Plungės šachmatininkų kartą. Kalbiname Sigitą Kalvaitį – Plungės SRC šachmatų trenerį, kurio pažintis su šachmatais prasidėjo dar vaikystėje ir ilgainiui tapo profesiniu keliu. Interviu metu treneris dalijasi savo patirtimi, pasakoja apie trenerio pašaukimą, kodėl šachmatai yra ne tik sportas, bet ir mąstymo bei gyvenimo planavimo mokykla. Taip pat palietė šiandienos realybę – technologijų įtaką jauniesiems šachmatininkams ir motyvacijos svarbą siekiant rezultatų.

– Kaip prasidėjo Jūsų susidomėjimas šachmatais ir kaip nusprendėte tapti šachmatų treneriu?

– Nuo vaikystės man labai patiko šachmatai. 12 metų lankiau tuometinės Plungės sporto mokyklos šachmatų skyrių. Sekėsi gan neblogai – kartais laimėdavau prizines vietas Lietuvos čempionatuose. Man labai patiko trenerio Vitaliaus Vlado Andriušaičio požiūris ir meilė šachmatams, todėl būdamas 7 klasėje nusprendžiau, jog ir pats norėčiau tapti šachmatų treneriu. Šio tikslo ir siekiau. Dirbti pradėjau būdamas trečiakursis studentas. Dabar jau dirbu 18 metų ir nežadu nieko keisti savo gyvenime.

– Kaip pasikeitė šachmatų mokymo metodai nuo Jūsų laikų iki šiandien?

– Šachmatai, galima sakyti, pasikeitė iš esmės. Kai aš pats buvau mokinys ir ką tik pradėjęs dirbti, kompiuteriai ir telefonai nebuvo tokie svarbūs mūsų gyvenimuose, kaip yra dabar. Seniau pagrindinės mokymo priemonės buvo knygos, enciklopedijos. Dabar viskas yra kompiuterizuota ir informacija yra lengviau pasiekiama. Tai iš dalies yra gerai, nes galima greičiau išmokti debiutinius variantus, tačiau negerai, jog šachmatininkas, naudodamasis kompiuteriu, pats mažiau dirba, skaičiuoja, todėl tai gali pabloginti rezultatus.

Darbe galiu pasakyti, jog išmaniųjų telefonų įtaka šiuolaikiniam jaunajam šachmatininkui dažnai blogina rezultatus. Vaikai dažnai galvoja apie žaidimus, kuriuos grįš ir žais namie, vietoj darbo su šachmatų lenta. Neretas vaikas dabar pasirenka telefoną, o ne šachmatus, nors galėtų būti gabus šachmatininkas.

– Kaip apibūdintumėte šachmatų esmę ir kokią naudą jie suteikia jaunimui bei gyvenime?

– Šachmatai yra sportas, mokslas ir menas. Sportinis principas – stengtis nugalėti prieš save esantį priešininką; mokslas – mokytis teorinių variantų ir įvairiausių techninių padėčių; menas – paaukoti galingesnę figūrą ar kelias figūras, kad pagerėtų padėtis už kelių ėjimų. Jaunajam šachmatininkui šachmatai labai padeda matematikoje, ypač pradinėse klasėse. Aš pats būdamas ketvirtoje klasėje laimėjau rajoninę matematikos olimpiadą, ir tuo metu matematika man atrodė lengvas mokslas.

Šachmatai padeda ir gyvenime – žmogus šachmatininkas turi savitą požiūrį į gyvenimą. Jis viską planuoja: kaip šachmatų lentoje, taip ir gyvenime viskas daroma ėjimas po ėjimo. Man kaip treneriui labai didelę įtaką padarė mano treneris Vitalius Vladas Andriušaitis, kuris mokė vaikus tiek strateginio mąstymo, tiek kūrybos, tiek praktikos. Savo darbe stengiuosi prisiminti jo treniravimo ideologiją ir įdiegti naujoves.

– Kokie aspektai yra svarbiausi siekiant aukštų rezultatų šachmatuose ir kokią reikšmę turi psichologija?

Šachmatuose labai svarbi psichologija. Negalima niekada nuvertinti priešininko ir džiaugtis, kad viskas puikiai pavyko. Būtina įvertinti priešininką, nes jo neįvertinimas dažnai suteikia varžovui papildomos motyvacijos, leidžiančios silpnesniam žaidėjui nugalėti stipresnį. Po praloštų partijų būtina jas analizuoti ir išsiaiškinti klaidas.

Įsimintiniausio įvykio nurodyti negalėčiau – per 18 darbo metų buvo įvairiausių pakilimų ir nuosmukių tarp šachmatininkų rezultatų. Kiekvienas iškovotas medalis, ypač Lietuvos čempionatuose, yra labai svarbus. Galbūt vienas vaikas yra talentingesnis, kitas darbštesnis, bet tikrai galiu pasakyti, jog be darbo aukštų rezultatų nepasieksi. Manau, kiekvienam šachmatininkui jo iškovotas medalis yra pats svarbiausias.

– Koks yra Plungės šachmatų bendruomenės lygis ir kokie naujausi pasiekimai bei iššūkiai?

Visuomenės dėmesys šachmatams Plungėje nuo senų laikų buvo didelis. Vitalius Vladas Andriušaitis pakėlė šachmatus į labai aukštą vietą Plungėje. Džiugu, jog galime pasigirti, kad 2025 metais Barbora Gedvilaitė ir Matas Praspaliauskas tapo Lietuvos žaibo čempionais iki 18 metų, o Ugnius Žalimas liko trečias Lietuvos greitųjų iki 18 metų čempionate. Apibendrinant, dėmesys Plungės šachmatams yra nemažas, tačiau labai didelę įtaką vaikams daro mobilieji įrenginiai, kurie kartais netgi žlugdo jaunųjų šachmatininkų karjeras.