Asociatyvinė nuotr.

Jau šį penktadienį, 16 val., Žemaičių dailės muziejuje bus atidaryta „Vilkamirgės“ galerijos paruošta paroda „Ir saulė, ir mėnulis, ir visos žvaigždės“, kurioje eksponuojami vadinamųjų autsaiderių menininkų darbai.

Kartą „Vilkamirgės“ galerija, veikianti Ukmergėje, jau buvo surengusi parodą tokiu pavadinimu (2022). Tuomet rodė Orvidų sodybą įvairių autorių fotografijose. Viliaus Orvido gyvenimas ir kūryba yra ypatingas reiškinys Lietuvos kultūroje.

Vakaruose tokius atvejus vadina autsaiderių menu (angl. outsider art, pranc. art brut). Tai savamokslių menininkų kūryba, mažai ar visai nepaveikta kultūros, profesionalaus ar liaudies meno tradicijų ir tendencijų. Ji dažnai būna gausi, savito ir susiformavusio braižo. Tuo tarpu patys menininkai beveik nežinomi, uždaro gyvenimo būdo arba gyvenantys socialinėje atskirtyje.

Ką dar reikėtų žinoti apie autsaiderių meną? Kad šio meno kolekcijas turi didieji muziejai, pvz., MoMA Niujorke (JAV). Kad jis yra vertinamas kolekcionierių ir parduodamas didžiuosiuose meno aukcionuose, patenka ir į tokius mega renginius kaip, pavyzdžiui, Venecijos bienalė (2013, 2024).

2009 metais buvo įkurta Europos autsaiderių meno asociacija. Ji siekia jungti menininkus ir galerijas, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir dialogą, daryti įtaką kultūros politikai ir švietimui, skatinti autsaiderių meno istorijos tęstinumą.

2022 metais „Vilkamirgės“ galerija tapo asociacijos nare, pradėjo rinkti autsaiderių meno kolekciją ir rengti parodas.

Parodoje galerija pristatys dešimties autorių kūrinius: piešinius, tapybą, skulptūrą, objektus. Kai kurių autorių, pavyzdžiui, Antano Liutvino, Inos Šaukščiūtės, Vlado Juodagalvio, Svajūno, kūrybą galima pavadinti autsaiderių menu Kai kurie autoriai – greičiau gabūs savamoksliai, pavyzdžiui, Gediminas Borisevičius.

Ona Paulauskienė yra liaudies menininkė, jos kurta skulptūrėlė, eksponuojama parodoje, jai greičiau buvo žaismingas eskizas, gal dėl to Ona lengva ranka ją padovanojo. Rimanto Tėvelio, kurio eksponuojami heraldiniais ženklais ištapyti ratlankiai, tapyba tokia, kad sumaišytum su profesionalo, jei nežinotum, kad Rimantas buvo elektrikas ir tapė tik savaitgaliais ir atostogų metu.

Irena Misevičienė buvo baigusi dailės mokslus, tačiau religinis nušvitimas pakeitė ir jos gyvenimą, ir kūrybą. Taigi parodoje pristatomi labai įvairūs atvejai – kūryba, turinti daugiau ar mažiau autsaiderių meno bruožų. Parodos pagrindą sudaro galerijos kolekcija, bet yra ir kviestinių autorių kūrinių.

Parodos atidarymas – vasario 7 d., 16 val., Žemaičių dailės muziejuje. Paroda veiks iki kovo 31 dienos.

Asociatyvinė nuotr.