Sauliaus Narkaus nuotr.

Kalendorinė žiema skaičiuoja paskutines dienas. Šiemet ji buvo išskirtinė ir plungiškiai tai ypač pajuto: tiek seniai besnigo! Nieko keisto, kad visur atsirado sniego kalnų. Savivaldybėje teko net skelbti ekstremalųjį įvykį, vietos valdžia ėmėsi organizuoti sniego išvežimo iš miesto darbus. Pavasaris netrukus pasibels į mūsų kiemą, o su juo – ir potvynio baimė. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad, priklausomai nuo oro sąlygų, potvynio pradžios šiemet tikėtis galime jau nuo šios savaitės vidurio – vasario 25–kovo 1 d.

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, nurodytos datos yra preliminarios – situacija nuolat stebima, todėl, esant pokyčiams, laikotarpis bus tikslinamas ir atnaujinamas.

„Vakariniuose rajonuose dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio kritulių kiekio sniegas tirps sparčiau. Storas ledas Kuršių mariose ribos nutekėjimą ir ledų pajudėjimą iš Nemuno deltos. Dėl šių priežasčių vandens lygis gali kilti staigiau, o kai kur pasiekti ir pavojingas reikšmes“, – skelbia meteorologai.

Pranešama, kad rytinėje Lietuvos dalyje numatomas potvynis bus mažesnis už vidutinį, o šiaurinėje, šiaurės vakarinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse laukiama vidutinio potvynio.

„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ledo sangrūdų susidarymą ir jų vietą prognozuoti sudėtinga, todėl vandens lygio kilimas kai kuriose vietovėse gali būti staigus ir sunkiai iš anksto numatomas“, – skelbiama tarnybos pranešime. Meteo.lt pateikia rekomendacijas gyventojams: nelipkite ant susigrūdusių ledo lyčių, nestovėkite ir neleiskite vaikų arti upės kranto ledonešio metu. Jei gyvenate arti vandens telkinio, prasidėjus ledonešiui patraukite šalia upės arba joje esančią techniką. Pasiruoškite galimam potvyniui. Sekite informaciją apie esamas ir prognozuojamas orų sąlygas bei hidrologinę informaciją.

Apie tai, kad ir Plungė gali atsidurti vandens spąstuose, užsiminta praėjusią savaitę. Kad grėsmė būtų sumažinta, Plungės rajono savivaldybė pranešė, jog bus imtasi Plungės jūros vandens lygio žeminimo darbų.

„UAB „Hidrogreen“, kuri nuomos pagrindais valdo Gandingos hidroelektrinę (esančią Kregždyno g. 18, 20, Varkalių k.), praneša, jog, atsižvelgiant į šiais metais prognozuojamą didelę pavasario potvynio riziką bei siekiant išvengti jo galimų neigiamų padarinių gyventojams, ūkio subjektams ir žalos aplinkai, bus vykdomas Gandingos HE tvenkinio vandens lygio žeminimas. Tai daroma siekiant iš anksto tinkamai pasiruošti saugiam potvynio vandens praleidimui“, – informavo Savivaldybė. Taigi žinotina, kad lipti ant Plungės jūros ir Babrungo upės (žemiau užtvankos) ledo šiuo metu jau nereikėtų: dėl atliktų darbų tai gali būti pavojinga, todėl žvejybai, čiuožinėjimui, slidinėjimui, pasivaikščiojimui ir kitoms pramogoms reikėtų rinktis saugesnes vietas.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Dalius Pečiulis patikino, kad situacija dėl galimo potvynio stebima ir viskam ruošiamasi, jei tik meteorologų prognozės pildytųsi. Apie tai kalbėta per Savivaldybėje vykusį seniūnų pasitarimą. „Seniūnai turėjo surinkti visą informaciją, aiškinomės, kokia padėtis yra seniūnijose. Į susirinkimą Savivaldybėje renkasi ir Operacijų valdymo centras, pirmininkaujamas mano pavaduotojos. Parengties pareigūnas Vidmantas Mončys nuolat teikia informaciją iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Yra perkalbėta ir su UAB „Plungės vandenys“: ji įpareigota ypatingą dėmesį atkreipti į visus savo kontroliuojamus valymo įrenginius. Pagal oro prognozes lyg ir nenusimato, kad iškart bus staigus atšilimas, todėl jei po truputį atšils, galbūt viskas bus gerai“, – optimistiškai į besibaigiančios žiemos orus žiūrėjo D. Pečiulis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras parengė rekomendacijas, ką gyventojai turėtų žinoti kilus potvyniui ir kaip elgtis vandeniui nuslūgus:

1. Negalima vartoti potvynio metu užtvindyto maisto (įskaitant sandariai supakuotą, paruoštą terminiu būdu), tokį maistą išmesti, nes per jį gali plisti ūminės žarnyno infekcijos (E. coli, salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, norovirusinė infekcija, virusinis hepatitas A) ir kitos per maistą plintančios ligos.
2. Potvynio vandeniu paveiktas kūno vietas kuo greičiau plauti muilu ir švariu vandeniu. Neturint muilo ar vandens, naudoti alkoholio pagrindu pagamintas servetėles ar rankų dezinfekavimo priemones.
3. Einant per užlietą vietovę dėvėti guminius batus ir neperšlampamus drabužius, vengiant tiesioginio kūno odos sąlyčio su vandeniu.
4. Asmenims, patyrusiems odos vientisumo pažeidimų ar susižalojusiems užterštoje aplinkoje, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą dėl stabligės profilaktikos.
5. Potvynių vandeniu užterštus drabužius skalbti karštu vandeniu su skalbimo priemone (ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje).
6. Užlietus nevertingus daiktus išmesti, o vertingus – plauti tinkamomis plovimo priemonėmis, dezinfekuoti, gerai išdžiovinti, stebėti, kad jų nepaveiktų pelėsis.
7. Nevartoti užlietų vietovių geriamojo vandens (tiek šulinių, tiek galimai užteršto centralizuoto), nes gali plisti žarnyno infekcijos (E. coli, salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, virusinis hepatitas A), kriptosporidiozė ir giardiazė.
8. Saugotis dirvožemio taršos:

• nuslūgus vandeniui pašalinti šiukšles, dumblo ir nuosėdų sluoksnį, dirvai pradžiūvus ją supurenti;
• jei buvo užlieti nuotekų tinklai ar jaučiamas fekalijų ar cheminių medžiagų kvapas – tame plote maistui skirtų daržovių neauginti arba prieš sodinimą atlikti dirvožemio tyrimus;
• po potvynio susiformavęs naujas derlius gali būti vartojamas tik kruopščiai nuplautas ar nulupta žieve. Neplautų produktų nevalgyti;
• dirbant užlietose teritorijose laikytis asmens higienos – po darbo kruopščiai plauti rankas, vengti rankomis liesti burną ir veidą.

Nevartoti užlietų vietovių geriamojo vandens, organizuoti šulinių išvalymo ir dezinfekavimo procedūras:

• išsiurbti visą šulinio vandenį, pašalinti dumblą, šiukšles ir nuosėdas,
• išvalyti dugną ir rentinio sieneles, sutvarkyti šulinio aplinką,
• dezinfekuoti šulinio konstrukciją (leidžiama tik licencijuotiems juridiniams asmenims),
• po dezinfekcijos pakartotinai išsiurbti vandenį,
• atlikti išvalyto ir dezinfekuoto šulinio vandens laboratorinius tyrimus dėl E. coli, enterokokų, nitritų, nitratų, amonio, permanganato indekso, dezinfekcinės medžiagos likučių. Tik gavus neigiamus rezultatus, vandenį galima naudoti maistui.