Kai mažas verslas kuriasi iš širdies

Beveik pačiame Plungės miesto centre, J. Tumo-Vaižganto gatvėje, jau vienerius metus gyvuoja mažutė Remigijaus ir Olenos Mamontovų parduotuvėlė „Dona“. Iš išorės aiškiai matosi, kad čia prekiaujama drabužiais, bet priėjus arčiau paaiškėja, kad čia parduodami ir įvairūs aksesuarai, o šaldiklyje pirkėjų laukia ukrainietiški rankų darbo virtiniai bei koldūnai. Neseniai ketvirtąją vestuvių sukaktį paminėję sutuoktiniai sutiko papasakoti apie save ir bendro verslo pradžią.

Paklaustas, kuriam iš jų kilo mintis imtis smulkaus verslo, Remigijus atskleidė, kad tai buvusi Olenos idėja. „Artėjant pensijiniam amžiui norėjosi nebedirbti sunkaus fizinio darbo, lengviau gyventi, – sakė moteris. – Atvykusi iš Ukrainos 2020 metais įsidarbinau Plungės ligoninės reabilitacijos skyriuje, po to „Vičiūnuose“ ketverius metus dirbau. Ten ir susipažinom su Remigijum. O darbas visur nebuvo lengvas, ėmė vis labiau skaudėti nugarą. Galvojau, kad reikia kažką keisti. Taip atėjo mintis gaminti ir pardavinėti savo mėgstamus koldūnus bei virtinukus. Prie to paties dar ir rūbais ėmėm prekiaut. Turim ir naujų, ir dėvėtų. Pas mus kaip turguje – galima pasiderėti.“

Savo tėvynėje, Ukrainoje, moteris visą gyvenimą plušo šiltnamiuose, kurie užėmė didžiulį – dvylikos hektarų – plotą, augino daržoves. Kilnoti maišus, tampyti dėžes jai buvo kasdienybė. Darbas užgrūdino, bet ir išvargino. Emigravusi į Lietuvą, Plungėje susipažino su R. Mamontovu. Pažintis tapo lemtinga – 2022 m. vasario 2-ąją pora atšventė tuoktuves ir iš esmės pakeitė savo gyvenimą.

„Labai džiaugiuosi sutikusi jį. Mes vienas kitą papildom. Kartais net pastebim, kad ką vienas pagalvoja, kitas pasako…“ – darniais santykiais džiaugiasi Olena. „Jausmai užgimė savaime“, – jai pritarė Remigijus.

Vyras gimė Kėdainiuose, augo Kretingoje, bet galiausiai likimas jį atvedė į Plungę. Čia jau 23 metus dirba pamaininį darbą „Vičiūnuose“, o laisvu metu skuba padėti žmonai parduotuvėje.

Pirkėjų dėmesio krautuvėlėje sulaukia Olenos namuose gaminti ukrainietiški koldūnai su mėsos įdaru ir virtiniai, įdaryti varške, šviežiais kopūstais, bulvėmis ar grybais.

„Man patinka kažką gaminti iš tešlos. Nemėgstu kepti tortų, geriau – koldūnus, virtinius. Juos dar mano močiutė gamindavo, taip pat ir mama dažnai virė, taip kad man tai įprasta nuo mažens. Juos gaminu namie, viskas dokumentuota, veikla legali, mokam mokesčius“, – sakė Olena. O Remigijus pridūrė, kad ukrainietiški koldūnai mažesni nei lietuviški, bet labai skanūs. Juos dažniausiai perka vyresni žmonės, buvę bendradarbiai, yra pastovių pirkėjų, kurie užsako didesnius kiekius, kai kurie net iš Telšių atvyksta.

Visus darbus sutuoktiniai daro patys – nuo gamybos ir prekybos iki buhalterijos. „Anksčiau su senu kasos aparatu prisikankindavau, dabar, kai pakeitėme į išmanųjį – vienas džiaugsmas, nebereikia pačiai skaičiuot, rašyt, tikrint, didelis palengvinimas“, – sako Olena.

Neilgtrukus pora planuoja perkelti krautuvėlę į netoliese esančias didesnes patalpas, nes dabartinės labai jau mažos, o žiemą – ir nešildomos. Tada turbūt atsiras ir įvairesnių prekių.

Paklausta, kaip sekėsi pritapti svečioj šaly, darbšti moteris nesiskundžia – viskas jai gerai, svarbu turėti veiklos, netinginiauti. Prasidėjus karui gimtinėje, į Plungę ji pasikvietė dukrą Svetlaną su vaikais. Ši atvykusi įsidarbino Plungės ligoninėje slauge, kur ir dabar dirba. Vyriausioji anūkė pirmus metus studijuoja Klaipėdos universitete, du jaunesnieji lanko mokyklą Plungėje. Iš Chersono pavyko parsivežti ir vieną seserį su dukra bei anūku.

„Mano šeima čia, – sakė Olena. – Tik širdyje gyvena ilgesys ir nerimas dėl likusių Ukrainoje dviejų seserų, nes ten vis dar krenta bombos…“

O dėl savęs Olena yra rami Ji tiki, kad ne veltui likimas atvedė ją čia ir dar davė žmogų, su kuriuo gera būti, dalintis kasdieniais rūpesčiais ir džiaugsmais.

„Duok, Dieve, sveikatos, ir visko užteks“, – pritarė jai Remigijus, meiliai apkabindamas žmoną ir duodamas suprasti, kad didžiausia jų stiprybė – ne verslas ir planuojama jo plėtra, bet paprastas, nuoširdus buvimas vienas šalia kito.