„Kai žmonės, nugravitavę į politiką, skundžiasi, kad juos oponentai puola, tai tas pats, kas profesionalus sportininkas visiems inkštų, kad raumenis skauda. Siuvinėkit, jei švelnumo trūksta, po velniais“. Tokia šmaikščia nuomone pasidalino žinomas atlikėjas Marijus Mikutavičius.

Taikliai pasakyta, politikoje dažnai nesiskaitoma su žodžiais, labai jautriems ten ne vieta. Bet prezidento patarėjo Frederiko Jansono pareiškimas „galiu perduoti, cituodamas prezidento žodžius apie poną Eugenijų Gentvilą, kad ponas Eugenijus Gentvilas yra sena politinė šiukšlė“, išprovokavo įvairias reakcijas.

Jei prezidentas nesutiktų su F. Jansono ištartais žodžiais, patarėjas jau nebedirbtų prezidentūroje. Tai rodo, kad prezidentas sąmoningai paleido tokius žodžius apie Nepriklausomybės Akto signatarą.

Prisiminkime praeitį: kai 1988 m. E. Gentvilas prisidėjo prie besikuriančio Sąjūdžio, G. Nausėda, besirūpindamas savo karjera, stojo į komunistų partiją. Kai Sausio 13-ąją tankai puolė mūsų laisvės gynėjus, E. Gentvilas kartu su kitais signatarais buvo Seime. G. Nausėda tuomet studijavo Vokietijoje.

Kas supykdė G. Nausėdą? Ogi E. Gentvilo pasakymai, kad Prezidento įvertinimai apie Gintautą Palucką rodo jo cinizmą ir minkštakūniškumą, kad G. Nausėda praleido progą parodyti tvirtą poziciją.

Kyla klausimų ir dėl dvigubų standartų. Prezidentas nieko panašaus nėra pasakęs apie asmenis, dėl kurių prorusiškumo kyla klausimų, juos net kviečiasi į valstybinius priėmimus.

Teisininkas Algimantas Šindeikis teigia, kad demokratijose politikų pasisakymai ribojami tik tada, kai tai susiję su neapykantos kurstymu. Svarbu, kad rinkėjai girdėtų visas nuomones, siekiant susidaryti nuomonę apie politikus. Vieši politikų pasisakymai leidžia geriau pažinti, kokie jie yra iš tiesų ir kokios jų pažiūros. Rinkėjams paskui lengviau pasirinkti. Atskirti šiukšles nuo ginančiųjų vertybes.