Visa Lietuva ūžė po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sumanymo abiturientams prie visų egzaminų rezultatų (išskyrus lietuvių kalbos) pridėti po 10 taškų.

Tokios malonės sulaukė apie 4 tūkst. abiturientų, šimtukų šiemet bus kaip niekada daug. Bet kaip jaučiasi tie, kurie naktis praleido prie vadovėlių, lankė papildomas pamokas, siekdami maksimalaus rezultato? O dabar mato, kaip jų pastangos nuvertinamos. Kitiems pridėti taškai sumažino jų galimybes siekti valstybės finansuojamų vietų universitetuose, nors naujos ugdymo programos ir vadovėlių trūkumas jiems nesutrukdė pasiekti aukščiausių įvertinimų.

Premjeras Gintautas Paluckas ir ministrė Raminta Popovienė aiškino, kad toks sprendimas priimtas siekiant „išgelbėti“ abiturientus nuo profesinių mokyklų. Kaip? Profesinės mokyklos – blogis, nuo kurio reikia gelbėti?

Šis „gelbėjimas“ sukūrė beprecedentį šimtukų skaičių: pvz., pernai iš istorijos egzamino šimtukus gavo 15 abiturientų, o šiemet – net 614. Nors kalbama apie tragiškus matematikos egzamino rezultatus, iš tiesų jį ir be pridėtų taškų išlaikė panašus skaičius abiturientų kaip ir anksčiau, tik šiemet egzaminą laikė keliais tūkstančiais daugiau mokinių. Ir akivaizdu, kad jie nebuvo tam pasirengę. Beje, 2023 metais net 16 proc. visų stojančiųjų į profesines mokyklas sudarė asmenys su universitetiniu ar kolegijos išsilavinimu.

Gal ministrė turėjo gerų norų, bet jos pasisakymai įrodė, kad matematikos reikia mokytis visiems. Ir sunku suvokti pasiūlymą, kad per egzaminą užtektų surinkti 25 taškus, kas dešimtbalėje sistemoje būtų „beveik trejetas“.

Tokie pasisakymai skamba kaip pasityčiojimas iš tų, kurie siekia mokslo rezultatų darbu, ir iš tų, kurie gyvenimui užsidirba fiziniu darbu. Ar nemėginama pasakyti, kad tie, kurie nesirenka universitetinio kelio, yra „antrarūšiai“? Tai ne tik nuvertina sunkų darbą, bet ir rodo tam tikrą vertybinį požiūrį.

Paklauskite savęs: ar socialdemokratai tikrai atstovauja ir gina sunkiai dirbančių žmonių interesus?