Šiais metais Kuliuose (Plungės r.) atkurta ąžuolinė miestelio centre stovinti Šv. Jurgio koplytėlė. Įspūdingame 6 metrų aukščio statinyje įkomponuota išraiškinga žirgu jojančio ir su drakonu kovojančio Šv. Jurgio statula. Šis šventasis – antras po šv. Kazimiero Lietuvos globėjas, tad jam skirtų koplytėlių mūsų šalies miestuose ir miesteliuose netrūksta. Kuliuose esanti ypatinga tuo, kad atkartoja Šateikių Šv. Morkaus Evangelisto bažnyčios fasadą, kurio dominuojantis akcentas – penkiatarpsnis bokštas su neogotikinėmis detalėmis.

Kuliai turistus vilioja savo istorija
Esame keliaujanti tauta: žvalgomės plačiai po pasaulį, skubėdami savo akimis pamatyti egzotinius kraštus, smėlio dykumas, kalnų apsuptus fjordus, išsimaudyti smaragdo vandenyse, pajausti stingdantį Arkties šaltį. Skubame, lekiame – kad tik toliau, įdomiau… Ir kuo daugiau keliaujame, tuo labiau suvokiame, kokia graži šalis yra mūsų Lietuva – kiek joje upių, miškų, ežerų, piliakalnių, miestų ir miestelių, o juose – dvarų, muziejų, bažnyčių, kitų įdomių dar neaplankytų ir nepažintų objektų.

Ir tada atsigręžiame patys į save – pajaučiame norą pažinti savo kraštą ne prabėgomis, ne trumpai stabtelėdami, o pasidomėdami aplankytų vietų istorija, sužinodami, kuo vieni ar kiti objektai svarbūs ir ypatingi vietovei.

Turistams įdomūs ir Kuliai. Miestelis vilioja turtinga istorija – juk čia augo ir mokėsi rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, vikaru dirbo Juozas Tumas-Vaižgantas. Raudonų plytų namas, kuriame gyveno šios istorinės asmenybės, stovi netoli miestelio bažnyčios. Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia laikoma profesionaliosios mūrinės istorizmo architektūros pavyzdžiu, tačiau šį kartą norime skaitytojams pristatyti kitą dėmesio vertą objektą – Šv. Jurgio koplytėlę.

Atgimė jau trečią kartą
Sakralus statinys, kaip minėjome, neseniai buvo atstatytas ir pašventintas per Kuliuose švenčiamus Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus. Miestelį itin puošiančią ąžuolinę Šv. Jurgio koplytėlę, kurios aukštis 6 metrai, pagamino ir pastatė mažosios bendrijos „Junega“ meistrai, Šv. Jurgio skulptūrą, vaizduojančią šventąjį ant žirgo ir drakoną, sukūrė tautodailininkas Antanas Viskantas.

Pirmą kartą pastatyta prieš 125 metus
Pirmoji Šv. Jurgio koplytėlė Kuliuose, trijų tuometinių gatvių (Plungės, Bažnyčios ir Kartenos) sankirtoje, buvo pastatyta prieš 125-erius metus. Jos autorius buvo vietinis meistras Ignacas Matutis. Per Pirmąjį pasaulinį karą koplytėlė nukentėjo, todėl ją maždaug 1918–1919 m. perstatė Pranas Vaitkus iš Paalančio kaimo. Kurdamas koplyčią, autorius atkartojo Šateikių Šv. Morkaus Evangelisto bažnyčios fasadą. Plokščiafasadės koplytėlės kompozicijoje dominavo aukštas ir grakštus penkiatarpsnis bokštas, kuris gana tiksliai atkartojo ne tik kopijuojamos bažnyčios bokšto formas ir proporcijas, bet ir pavienes neogotikines detales.

Laiko tėkmėje ir ši koplytėlė nutriušo. Jos vietoje apie 1985–1989 m. tautodailininkas Vytautas Majoras pastatė visiškai naują ir kitokią koplytėlę. Šv. Jurgio skulptūrėlę anuomet atnaujino kuliškis Stanislovas Šilas.

Prieš kelerius metus buvo priimtas sprendimas atnaujinti saulės, vėjo ir lietaus pažeistą statinį, tačiau perkėlimo metu koplytėlė subyrėjo. Tada nuspręsta jos vietoje pastatyti naują Šateikių bažnyčią primenančią koplyčią. Skulptūra joje – taip pat nauja. Autentiškoji saugoma Žemaičių dailės muziejuje.

Šv. Jurgis sutapatintas su pagoniškuoju Joriu
Šv. Jurgis yra Anglijos, Katalonijos, Etiopijos, Portugalijos, Gruzijos, Serbijos, Juodkalnijos, Maskvos, Breisgau Freiburgo, Genujos, Beiruto, ūkininkų, karių ir skautų šventasis globėjas. Priėmus krikščionybę su šv. Jurgiu sutapatintas pagoniškasis Joris – atbundančios gamtos ir žalumos dievas, kuris vaizduotas kaip jaunas vyras, raitas jojantis per žemę ir turintis raktus, kuriais atrakina bundančią pavasario žemę atgimstančiai gyvybei. Iš tiesų ir šv. Jurgis turi gilias pagoniškas šaknis, mat šis vardas, kilęs iš senovės graikų kalbos, reiškia „žemdirbys“. Taigi sutapatintas su pagonišku dievu Joriu ir pats būdamas gilių pagoniškų šaknų šv. Jurgis krikščioniškoje kultūroje taip pat tapo žemdirbių globėju. Šv. Jurgis yra antrasis Lietuvos globėjas po šv. Kazimiero.

Kulių koplytėlė buvo tapusi susitikimų vieta
Kuliuose žemdirbių globėjas šv. Jurgis nuo seno buvo labai gerbiamas, o trijų kelių sankirtoje stovinti koplytėlė, kaip pasakojo buvusi mokytoja, Kulių istorijos sergėtoja Zuzana Jankauskienė, buvo tapusi savotiška susitikimų vieta.

„Kuliuose anuomet vykdavo jomarkai. Į juos vežimais suvažiuodavo aplinkiniuose kaimuose gyvenantys ūkininkai. Būtent šalia Šv. Jurgio koplytėlės buvo įrengtas bromas, prie kurio jie pririšdavo savo arklius. Čia suvažiavusieji apsitvarkydavo po kelionės – nusibraukdavo nuo rūbų dulkes ir šapus, apsiaudavo geresniu apavu, moterys išsitraukdavo atsivežtą gražesnę skarelę ir užsirišdavo ją. Pabendraudavo su kitais ūkininkais, aptardavo visas naujienas. Ir tik paskui eidavo į miestą“, – dalijosi savo žiniomis apie koplytėlės svarbą kuliškiams Z. Jankauskienė ir pridūrė, kad ir dabar, kai koplytėlė buvo išvežta atnaujinti, iš šio krašto kilę žmonės labai nerimavo dėl to, ar ji tikrai bus atstatyta.

Kulių krašto žmonių džiaugsmui, šiemet liepos mėnesį per Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidus pašventinta jau trečią kartą iš naujo atgimusi didinga Šv. Jurgio koplytėlė.