Paminėjome Sausio 13-osios įvykius. Ne visi tada buvome Vilniuje, bet kurie buvo, sugebėjo išsaugoti Nepriklausomybę nuo brutalios jėgos puolimo. Gaila, neapsieita be aukų, be sužeidimų ir suluošinimų.

Minios rinkosi ne tik sostinėje, bet ir kitose Lietuvos vietose, taip pat ir Plungėje. Man pačiam, tuo metu buvusiam rajono Tarybos nariu, teko būti Savivaldybėje bei prie pašto pastato, o ryte dideliame mitinge prie bažnyčios. Reikėtų, kad kas nors organizuotų tos nakties liudininkų prisiminimų užrašymą, o jei tai jau padaryta – leistų susipažinti ir kitiems. Prasminga būtų ir suregistruoti žmones, tą naktį kažkur dalyvavusius. Suprantama, jog būtų maišaties ir neatitikimų, bet…

Apginta laisvė leidžia plačiau žvelgti ir į šios dienos įvykius, daryti palyginimus, kritiškiau vertinti save, kitus, nieko gal ir negalint pakeisti. Kalbu apie šiandienos didžiųjų valstybių, jų vadovų požiūrį į mažąsias.

Niekam nėra paslaptis, kokį požiūrį į kaimynes turi Rusija – jos valdovų galvose sukasi mintys apie TSRS atkūrimą. Kadangi vienokią ar kitokią laisvę ir savarankiškumą turinčios tautos net nežiūri į tą pusę, pasitelkiama jėga, kaip Ukrainoje.

Negaliu neužsiminti apie išrinktojo JAV prezidento pasisakymus. Užuominas apie Meksikos įlankos pavadinimo keitimą, Panamos kanalo perėmimą, Grenlandijos ir Kanados prisijungimą prie JAV būtų galima laikyti kalbos klaidomis arba dar nepasibaigusia rinkimine retorika. Galima būtų, jei gyvenimiški pavyzdžiai nerodytų, jog pirmiausia kažkur gimsta mintis, vėliau skelbiamos tiesos, o dar vėliau vyksta veiksmas, dažnai paremtas jėga.

Pasisakymai apie Kanados prijungimą ateity pasitarnaus fantastų kūrybai, bet noras perimti Grenlandiją labai realus. Amerikai labai reikia tos teritorijos, jos turtų ir strateginės padėties. Rusai juk taip pat veržiasi į Arktiką. Prezidentas pasitelks žinią, jog tai yra labai reikalinga laisvajam pasauliui norint apsiginti nuo priešo rytuose. Gal užteks proto tam laisvajam pasauliui suprasti. Kitaip – koks jis „laisvasis“?