Kartais išgirstu teiginius, kad Lietuvoje gyvenimas blogėja, tačiau pažvelgus į faktus, ekonomikos tendencijas, matome priešingai – Lietuva jau pasiekė tokią padėtį, kai kitos šalys gali pavydėti mūsų augimo.

Lietuva 2004 metais įstojo į Europos Sąjungą (ES). Tuomet buvome tarp vargingiausių ES šalių, todėl sulaukėme didžiulės finansinės naudos. Tai, kiek kiekviena ES šalis moka į ES biudžetą, apskaičiuojama taip: kuo didesnė šalies ekonomika, tuo didesnis jos įnašas, ir atvirkščiai.

Šiuo metu Lietuva vis dar gauna daugiau lėšų iš ES biudžeto, nei į jį sumoka. Pavyzdžiui, 2021–2027 metų laikotarpiu Lietuva gaus 14,5 mlrd. eurų paramos, o šalies įmokos į ES biudžetą sudarys 4 mlrd. eurų. Taigi, už kiekvieną įmokėtą eurą atgauname apie 3,5 euro.

Tačiau jau po kelerių metų Lietuva taps neto mokėtoja – įmokės į ES biudžetą daugiau, nei gaus. Kodėl? Nes artėjame prie ribos, kai pasieksime 90 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) vienam gyventojui nuo ES vidurkio ribos. Dabar pagal šį rodiklį (jis siekia 84 proc. ES vidurkio) jau lenkiame 10 ES šalių, tarp jų – Estiją, Latviją ir Lenkiją, esame arti Kipro, Čekijos ir Ispanijos.

Daugiausia į ES biudžetą sumoka Vokietija, Prancūzija, Italija ir Nyderlandai.

Palyginimui: kažkada buvusi varginga šalis, Airija į ES biudžetą pradėjo mokėti daugiau nei pati gauna maždaug 2013–2014 metais. Tam prireikė net keturių dešimtmečių, o Lietuva šį kelią nueis kur kas greičiau. Gali būti, kad jau po kelerių metų Lietuvos pinigai padės Latvijai sparčiau vystytis ir mus vytis.

Žinoma, narystė ES mums suteikė ne tik finansinę paramą, bet ir galimybę dalyvauti bendroje rinkoje, saugumo, galėjome gauti naudos iš įvairių iniciatyvų.

Lietuva gali didžiuotis savo pasiekimais – tapome stipriais ir atsakingais Europos Sąjungos nariais, o ateity mūsų balsas šioje bendrijoje bus vis svarbesnis. Na, o jei Jonui iš Alsėdžių ar Marytei iš Kulių šiuo metu gyvenimas sunkesnis, tai nepaneigia stulbinančios visos šalies sėkmės.