Sauliaus Narkaus nuotr.Lietuvos žemės ūkio rūmai šiemet švenčia 100-metį. Ta proga Plungės technologijų ir verslo mokykloje surengta Vakarų Lietuvos regiono diskusija-konferencija „Nederlingų žemių ūkininkų ir šeimos ūkių išlikimo iššūkiai naujame ES finansavimo laikotarpyje“. „Pabandysime padiskutuoti svarbiais Vakarų Lietuvos regiono klausimais, sudėlioti rezoliucijos tekstą, kurį ir įteiksime politikams. Tikiuosi, kad jie išgirs mūsų idėjas, pasiūlymus, ūkininkų norus, nuogąstavimus ir emocijas“, – sakė renginio vedėjas Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Konferencijoje apsilankė būrys svečių: žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Matas Skamarakas, Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Jurgis Razma, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotojas Martynas Katelynas ir narė Violeta Turauskaitė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai Tomas Domarkas ir Alvydas Mockus, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Fortunatas Dirginčius, Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, įvairių asociacijų atstovai, merai, tarybų nariai, seniūnai, savivaldybių Žemės ūkio skyrių vadovai, pavaduotojai ir, žinoma, ūkininkai.
Tardamas sveikinimo žodį žemės ūkio ministras A. Palionis atkreipė dėmesį, kad artėjantis naujas finansavimo laikotarpis kelia nemažai iššūkių. Po rugsėjo mėnesio paaiškėjo, kad visoms šalims parama mažėja 20 proc. Tiesa, pasak ministro, nusiminti nereikėtų, nes metams baigiantis 10 proc. garantas nuo planuojamų pinigų buvo pridėtas, taip pat atsiras prievolė valstybei prie aplinkosaugos programos prisidėti 30 proc. lėšų. Taigi saugi suma žemės ūkiui sukasi apie 6 mlrd. eurų.
Naudodamasis proga A. Palionis padėkos raštą už atsidavimą ir iniciatyvą organizuojant tarptautinį konkursą „Jaunasis artojas“ ir kryptingą darbą ugdant atsakingą, profesionalią ir tradicijas gerbiančią jaunąją kartą įteikė Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktoriui Audriui Misiūnui. Padėkos raštu apdovanotas ir praėjusių metų jaunųjų artojų konkurso nugalėtojas Vakaris Adomavičius.
Sauliaus Narkaus nuotr.„Džiugu jus matyti susirinkusius Plungėje ypatinga proga, dėl ypatingos diskusijos. Nors didžioji dalis esame tų nederlingų žemių teritorijoje, bet mūsų žemdirbiai ir mūsų ūkiai dirba produktyviai, inovatyviai ir kūrybingai. Noriu palinkėti, kad diskutuodami, kalbėdami, svarstydami priimtume sprendimus, kad daugiau ir aktyviau į žemės ūkį įsijungtų jaunimas. Linkiu ne biurokratinių ir popierinių diskusijų ir strategijų, linkiu, kad jos būtų praktiškos ir apčiuopiamos. Kalbėkime drąsiai, nes iš drąsios kalbos gimsta produktyvūs ir praktiški sprendimai“, – į susirinkusiuosius kreipėsi Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis.
„Šiandien po ministro kalbos taip gražiai nuskambėjo, kad 20 proc. mažiau gausime iš Europos, bet atriekiama iš valstybės biudžeto. Reikia džiaugtis, kad kai Europa skursta, Lietuva kaip valstybė turtingėja“, – juokavo Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.
Trumpai apie mokyklą, jos organizuojamą tarptautinį konkursą „Jaunasis artojas“, kitą veiklą kalbėjo A. Misiūnas.
Konferencijoje daug dėmesio skirta nederlingų žemių ūkiams, šeimos ūkių perspektyvoms ir jų galimybėms prisitaikyti prie naujojo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio reikalavimų. Dalyviai diskutavo apie valstybės vaidmenį stiprinant regionų ūkių gyvybingumą, žemės ūkio politikos kryptis, paramos tendencijas ir praktinius iššūkius, su kuriais susiduria smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Akcentuota, kad šeimos ūkiai išlieka svarbia kaimo gyvybingumo ir vietos ekonomikos dalimi, todėl būtina užtikrinti palankias sąlygas jų veiklai ir konkurencingumui.
Taip pat kalbėta apie dirvožemio būklės gerinimo svarbą, ypač apie kalkinimo reikšmę žemės našumui ir augalų derlingumui. Pristatyti Nacionalinės mokėjimo agentūros veiklos pokyčiai, aptartos paramos įgyvendinimo praktikos ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių galimybės. Diskusijose išryškėjo bendras siekis stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų užtikrinti tvarią žemės ūkio sektoriaus raidą ir šeimos ūkių gyvybingumą ateityje.





Parašykite komentarą