Sauliaus Narkaus nuotr.

Pirmosios kalbos apie galimybę Plungėje steigti Pramonės parką iš politikų lūpų pasigirdo 2020 metų spalį. Tada Savivaldybės taryba pritarė Plungės miesto pramoninės teritorijos plėtros galimybių studijos rengimui. 2021-aisiais studija buvo parengta. Toliau laukė pritarimas miesto pramoniniame rajone kurti Pramonės parką. Kad žodis virstų kūnu, neužteko tik „popierinio“ noro – pernai birželį Savivaldybės taryba apsisprendė neskelbiamų derybų būdu pirkti 77 žemės sklypus. Praėjo keli mėnesiai, ir ledai pajudėjo – įsigyti pirmieji sklypai. Po truputį procesui įsibėgėjus Plungėje ėmė sklandyti gandas, esą Pramonės parke planuojama statyti metalo laužo lydymo kombinatą. Tiesa ar ne? Tą ir bandėme išsiaiškinti.

Nėra dūmų be ugnies?

„Plungėje sklinda kalbos, kad valdžia už „kombikormos“ „stumia“ projektą – planuoja statyti metalo laužo lydymo kombinatą. Tam reikalingas labai didelis plotas, todėl jau perkami sklypai. Metalurgijos kratosi visi padorūs kraštai, nes tai yra labai triukšminga ir labai tarši veikla, tai didžioji dalis Mendelejevo lentelės teršalų. Kokias metalo šiukšles Plungės pašonėje planuojama surinkti ir lydyti?“ – tokia intriguojanti ir nerimą kelianti žinutė buvo išplatinta feisbuke.

Paminėtas faktas, kad superkami sklypai, nekelia jokių abejonių, kad kalbama apie teritoriją, numatytą Pramonės parkui. Beje, apie tai, kokie investuotojai planuoja įsikurti pramoninėje teritorijoje, opozicija yra ne kartą klaususi rajono mero Audriaus Klišonio. Bet atsakymo iki šiol niekas negavo.

Šią savaitę meras Audrius Klišonis atostogauja, bet išsklaidyti ar dar labiau sustiprinti abejones gali tik jis.

„Mačiau, kad iškelti tie visi dalykai, ir man suprantama, kodėl jie kyla. Tie žmonės, kurie kelia šį klausimą, mano žiniomis, yra Savivaldybės tarybos nariai, puikiai žinantys, kad Savivaldybės taryba patvirtino Plungės pramonės parko strategiją ir kad joje aiškiai parašyta, kad tai turi būti netarši pramonė. Mažų mažiausia tai neatsakingas tų žmonių poelgis“, – savo nuomonę apie pasklidusį gandą išsakė A. Klišonis.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Nereikia būti dideliu išminčiumi, kad suprastum, kam buvo skirtas mero komentaras. Opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas patikino apie tai nieko konkrečiai nežinantis, o štai jo kolega Robertas Endrikas neslėpė, jog jam, gyvenančiam visai netoli planuojamo Pramonės parko, nežinomybė kelia nerimą. Nerimsta ne tik jis, bet ir kiti žmonės.

„Perka didelius žemės plotus, ką statys, nesako. Prasidėjo kalbos, kad iš Latvijos kažkokį metalurgijos kombinatą perkels. Būtų tragedija. Tegul būna sausainių fabrikas, jei nori – metalo apdirbimas, svarbu, kad nebūtų taršos, kad aplinkiniams gyvenimas nepablogėtų. Kas žino, iš kur tos kalbos. Vienas Plungėje pradėjo kalbėti, kitas… Turbūt iš piršto neišlaužė“, – svarstė R. Endrikas.

Kyšo ekonominių interesų ausys?

Niekam ne paslaptis, kad didžiausias mero oponentas ir „pasišpilkavimų“ bendraautoris – Liudas Skierus. Dažnai tenka girdėti ir uždarosios akcinės bendrovės „Vičiūnų grupė“ pavadinimą. Tad nė kiek nenustebino, kad įtarimų šešėlis dėl pasklidusios žinios krito ant „Vičiūnų“ ir „Vieningos Plungės“. Vieni įtarti dėl to, kad Pramonės parko steigimas ir naujų investuotojų atėjimas sukels didesnę konkurenciją ir nuvilios darbuotojus, kiti – bandymu trukdyti Pramonės parko idėjos vystymui, sklypų supirkimui.

„Esminė problema yra ta, kad atėję nauji investuotojai įkurs naujų darbo vietų ir daugiausiai dirbančiųjų bus plungiškiai. Tada rajono žmonės turės galimybę pasirinkti darbo vietą, darbo sąlygas, darbo užmokestį. Matome, kad per pastaruosius metus, kai į Plungę atėjo daugiau pramonės, kai įsikūrė „Litspringas“, „Baltic Non-Woven“, Plungės darbuotojų vidutinis atlyginimas padidėjo. Natūralu, kad taip didėja kaštai toms pramonės įmonėms, kurios šiuo metu veikia. Tada kitomis rankomis, labai nešvariai, per Savivaldybės tarybos narius, tuos, kurie atstovauja „Vičiūnų grupei“, keliami tie klausimai. Nes čia – grynai ekonominiai interesai. Šiuo atveju „Vieningos Plungės“ ir „Vičiūnų“ ekonominiai interesai su plungiškių interesais nesutampa. Jie žiūri savo įmonės, savo grupės interesų, Savivaldybė, šiuo atveju ir aš, ir tarybos dauguma, žiūri plungiškių interesų: kad Plungėje būtų daugiau pramonės, kad plungiškiai galėtų daugiau uždirbti. Dėl to keliamos „bangos“, kad Savivaldybei neparduotų sklypų, kad nebūtų galima Pramonės parko vystyti. Matome, kad projektas įsibėgėja ir dėl to kai kam kyla isterija. Tikrai džiaugiuosi, kad „Vičiūnai“ investuoja, daro čia, Plungėje, bet, kai jų interesų ausys kyšo, nėra gerai“, – savo atsakymu nė kiek nenustebino meras.

Paklaustas apie „Vičiūnų“ interesus, R. Endrikas, einantis „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančios UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ statybos padalinio vadovo pareigas, buvo konkretus: „Vičiūnams“ tai netrukdo. Jei nori, gali statyti ir krematoriumą, mes toli esame. Gyventojai arčiau: Didvyčiai, Babrungas, Stoties gatvė. „Vičiūnų“ gamybai niekas nekenkia. Visada sakiau, kad Savivaldybė turi tą teritoriją „nuspalvinti“ pramonine spalva, ateina investuotojas, perka sklypus ir investuoja. Mano supratimu, Pramonės parkas turi turėti aiškią strategiją, kryptį, o dabar Savivaldybė perka sklypus dideliais plotais, investuoja pinigus ir nesako, ką darys.“

Nežinomybė – vieta interpretacijoms

Pripažinkime, kad R. Endrikas teisus – nežinomybė palieka daug vietos fantazijoms ir interpretacijoms, tad ar nebūtų paprasčiau praskleisti paslapties šydą ir bent kažkiek suteikti informacijos, kad žmonės nusiramintų ir neprisikurtų bereikalingų baubų?

Sauliaus Narkaus nuotr.

„Kai turėsime daugiau informacijos, tikrai ją viešinsime, nes tai viešas projektas. Dabar kalbama, kas būtų, jei būtų. Buvo pora susidomėjusių dėl investavimo, bet tai buvo tik paklausimai“, – pasiteiravus apie galimus investuotojus kalbėjo A. Klišonis.

Grįžtant prie iškelto klausimo apie metalo lydymo pramonę, tai, kad rajono vadovas ne kartą akcentavo, jog Pramonės parko strategijoje numatyta netarši pramonė, o feisbuke įkeltas paveiksliukas tik emocijoms sukelti, turėtų nuraminti, bet…

„Aišku, yra normatyvai projektuojant, numatomas derinimas su visuomene, bet juk patys suprantame, kad yra tokių šakų, kurios susitvarko popierius, bet nieko gero nebūna. Vienai kitai fermai kažkur pasmirdus žmonės šaukia: „Koks čia gyvenimas, jei negali langų atidaryti!“, o jei čia ir triukšmas, ir rūdys, ir dar kokia chemija…“ – skeptiškas šiuo klausimu išliko R. Endrikas ir pridūrė: „Aš nesu nusiteikęs prieš Pramonės parką, tegul užstato jį visą, nėra problemos, tik kad nepablogėtų gyvenimas aplinkiniams. Tegul plečiasi pramonė. Kuo daugiau pramonės, tuo geriau mums visiems – galėsime eiti iš vieno darbo į kitą, eisime nuo vieno „radžos“ pas kitą „radžą“ dirbti.“

„Ar plungiškiai nusipelnė tokių investicijų? Kažin ar pasitvirtins mūsų valdžios supuvimas?“ – tokį klausimą kėlė straipsnio pradžioje feisbuko komentatorius. Žinoma, teisingą atsakymą sužinosime tik įvykus ar neįvykus faktui.

Beje, meras užsiminė, kad grįžęs iš atostogų sušauks spaudos konferenciją ir pakalbės visais labiausiai šią savaitę plungiškius jaudinusiais klausimais – dėl Alvido Bakanausko atleidimo iš Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pareigų ir dėl Pramonės parko.