Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Praėjusio penktadienio vakarą Plungės miesto bibliotekoje miesto bendruomenei pristatytas sumanymas A. Jucio gatvės kvartale pasodinti miesto mišką. Sumanymo iniciatorė – iš Plungės kilusio verslininko ir mecenato Žilvino Mecelio penkiolikmetė dukra Irma Mecelė. Šią idėją įgyvendinti jai padeda buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir kraštovaizdžio specialistė Renata Mikailionytė.

Su į Miesto biblioteką gausiai susirinkusiais plungiškiais, daugiausia A. Jucio kvartalo gyventojais, I. Mecelė pasisveikino nuotoliniu būdu – per kompiuterio ekraną. Ji pakvietė gyventojus aktyviai dalyvauti idėjos pristatyme ir nebijoti reikšti savo mintis, teikti pasiūlymus, nes sumanymas orientuotas ne tik į miesto gražinimą, bet ir plungiškių telkimą, bendruomeniškumo skatinimą.

Daugiau apie tai, kas sumanyta padaryti, papasakojo į Plungę atvykęs R. Šimašius ir nuotoliniu būdu susitikime dalyvavusi R. Mikailionytė.

Buvęs Vilniaus meras atskleidė, kad rinktasi iš septynių Plungės miesto vietų. Galiausiai apsistota ties A. Jucio gatvės kvartalo dalimi, besidriekiančia palei garažų masyvą.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

„Turint omeny klimato kaitą ir būtinybę skatinti biologinę įvairovę, pirmiausia norėjosi, kad būtų daugiau žalumos ir arti namų, kur žmonės gyvena. Taip kilo idėja medžiais ir krūmais paslėpti neišvaizdžius garažus, sumažinti triukšmą, o kartu sukurti erdvę, kur žmonės galėtų išeiti pasivaikščioti, vasarą pasislėpti nuo kaitrių saulės spindulių“, – R. Šimašius paaiškino, kodėl pasirinktas miesto miško modelis.

Jis akcentavo, kad pasirinktoje teritorijoje didelių pokyčių nebus, augalai bus sodinami derinantis prie jau gyventojų išmintų takų. Be to, sodinant miesto mišką bus siekiama įtraukti ir vietos gyventojus, tad susirinkusieji kviesti sekti viešai skelbiamą informaciją ir išvydus skelbimą apie organizuojamą medelių sodinimo akciją – aktyviai įsitraukti.

Susitikimo metu užsiminta, kad darbų norima imtis jau šį lapkritį, o ateinantį pavasarį juos tęsti. Tiesa, akcentuota, kad yra rizikos, jog ne visi medeliai prigis. Gyvenantieji šioje miesto dalyje įspėjo, jog šioje teritorijoje statant daugiabučius buvo pilamos statybinės atliekos, tad dirvožemis, galima sakyti, ne pats derlingiausias. Vis dėlto šioje teritorijoje jau augantys medeliai teikia vilties ateity čia išvysti gerokai daugiau žalumos.

Iniciatyvos sumanytojai užsiminė šioje miesto dalyje pastebėję augančias kelias senas obelis, tad norėjo pasodinti jų ir daugiau, tačiau sulaukę pastabų iš Savivaldybės, kad vis tik su obelimis nereikėtų persistengti, mat rudenį ant žemės pūvantys obuoliai tikrai nepuošia aplinkos.

R. Mikailionytė siūlė obelis pakeisti trešnėmis, mat Žemaitija nuo seno garsėja šiais kaulavaisiais, tačiau idėjos pristatyme dalyvavę plungiškiai suabejojo, ar tai gera idėja. Šioje miesto dalyje gyvenanti medikė Regina Sagatienė priminė, kad trešnės neatsparios šalčiui, tad po žvarbesnės žiemos medeliai neveda derliaus.

Kitas plungiškis teiravosi, ar pagalvota apie paviršinio vandens surinkimą, mat po didesnių liūčių aptariama vieta užmirksta. Atsakydamas Savivaldybės architektas Tomas Jocys paaiškino, kad įrengti paviršinių nuotekų drenažo neketinama, tačiau esą pasodinus medžių ir krūmų vandens sugeriamumas natūraliai padidės, tad ta teritorija nebebus tokia šlapia.

Šios teritorijos apželdinimo planą pristačiusi R. Mikailionytė išvardino, kad ketinama pasodinti beržų, lazdynų, medlievų, šermukšnių, šeivamedžių, putinų, ąžuolų, bukų, kalninių ir paprastų pušų. Patys plungiškiai pageidavo, kad šis sąrašas būtų papildytas liepaitėmis, alyvomis ir eglaitėmis, galbūt vienu kitu ginkmedžiu.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.