
Liepos pabaigoje Aplinkos ministerija paskelbė ketinanti steigti Rietavo biosferos poligoną, kuris, kaip planuojama, driektųsi ir Klaipėdos, Kretingos, Plungės rajonuose. Bet kuri saugoma teritorija reiškia tam tikrus ūkinės veiklos apribojimus, todėl miškų savininkai šią žinią pasitinka su nerimu. Ne mažiau klausimų jiems kelia ir rengiamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo projektas. Miškininkai Vyriausybės siūlymuose įžvelgia daug paslėptų draudimų ir siekį nemokėti kompensacijų už draudimus naudoti savo mišką. Sueigos metu priimta rezoliucija, kuria prašoma nepritarti Aplinkos ministerijos rengiamai išvadai ir pavesti ministerijai paruošti finansines galimybes atitinkančius pasiūlymus.
Tarp aptartų klausimų – Rietavo biosferos poligono steigimas
Rugpjūčio 20-ąją Rietave vyko Žemaitijos regiono miškų savininkų sueiga. Aptarti naujajame Miškų įstatyme siūlomi įvesti apribojimai ir draudimai ūkininkauti miškuose, kurių nuosavybė yra nacionaliniuose parkuose, biosferos poligonuose, draustiniuose ir 1 km atstumu nuo miestų. Kalbėta ir apie Aplinkos ministerijos planą įsteigti Rietavo biosferos poligoną.
Miškų savininkų susibūrime dalyvavo ir Rietavo savivaldybės atstovai – meras Antanas Černeckis, vicemerė Kristina Krasauskienė, Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas. Išklausyti miškininkų atvyko Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Domarkas, jo patarėjas Rietavo rinkimų apygardoje Edmundas Žilevičius.
Miškų savininkai baiminasi dėl turto nuvertėjimo
Susitikimą pradėjęs sueigos iniciatorius, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Šilutės skyriaus pirmininkas Antanas Žulys trumpai apžvelgė grėsmes, kylančias dėl rengiamo naujojo Miškų įstatymo, akcentavo, kokią įtaką numatomi įvesti ribojimai turėtų miškininkystės sektoriui ilgalaikėje perspektyvoje.
„Jeigu bus uždrausti pagrindiniai kirtimai, o Vyriausybė nemokės kompensacijų, nebeturėsime lėšų nei miškui atsodinti, nei jaunuolynams prižiūrėti. Mūsų žemėse ir uogaujama, ir medžiojama nemokamai – pagrindines pajamas gauname iš medienos. Vyriausybės siūlymai miškininkus padarytų popieriniais savininkais, turinčiais tik prievolę rinkti šiukšles, o mūsų nuosavybę – bevertę“, – kalbėjo šilutiškis.
A. Žulys akcentavo, kad Aplinkos ministerijos planuojami reikšmingi apribojimai ir draudimai ūkininkauti palies ne tik tuos savininkus, kurių nuosavybė yra nacionaliniuose parkuose, biosferos poligonuose, draustiniuose ir 1 km atstumu nuo miestų, bet absoliučiai visus miškininkus.
Žaliosios ambicijos valstybės kišenei – per brangios?
Detaliau situaciją ir miškininkų kantrybės taurę perpildžiusius Vyriausybės siūlymus apžvelgė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis. Jo nuomone, sugriežtinimus inicijuojanti Aplinkos ministerija aplinkosaugininkų ambicijas pristato kaip būdą geriau saugoti gamtą, didinti rekreacinį miškų prieinamumą ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, tačiau visiškai ignoruoja ekonominę naudą.
„Didelio masto apribojimai privatiems asmenims, bandomi prakišti prisidengiant abstrakčiu gamtos mylėjimu, tačiau net nesiruošiant sąžiningai atlyginti patiriamų nuostolių, yra ne kas kita, kaip žmonių turto nusavinimas“, – pabrėžė mokslininkas.
Jis pateikė Valstybinės miškų tarnybos duomenis: iš 935 tūkst. ha privačių miškų apie 175–180 tūkst. ha yra saugomose teritorijose, dar apie 25 tūkst. ha patenka į „Natura 2000“ teritorijas už saugomų teritorijų ribų. 43,9 tūkst. ha yra Lietuvos nacionaliniuose parkuose, 82 tūkst. ha privačių miškų – draustiniuose. Prie viso to dabar planuojama pridėti 1 km atstumu nuo miestų esančius privačius miškus.
Dr. A. Gaižutis apžvelgė visus numatomus įvesti ribojimus, kalbėjo apie miškininkystės sektoriaus laukiančias pasekmes, jeigu aplinkosaugininkų žaliosios ambicijos būtų įgyvendintos. Miškininko įsitikinimu, valstybė bando atsikąsti kąsnį, už kurį nepajėgi susimokėti.

Politiko pasisakymas papiktino
Nieko guodžiančio sueigos dalyviams nepažadėjo jų problemas išklausęs Seimo narys T. Domarkas. Politiko ištarta frazė, kad miškų savininkai yra turtingi ir atėjo laikas jiems prisidėti prie Europos Sąjungai duotų įsipareigojimų vykdymo, sulaukė didžiulio pasipiktinimo.
Reaguojant į Seimo nario pasisakymą, pažerta daugybė pavyzdžių, kad Lietuvoje dažnai daroma daugiau, nei reikalauja ES aktai – prisiimami papildomi įsipareigojimai, kad siūlymus Miško įstatymui teikia žmonės, neturintys supratimo apie miškininkystės sektorių.
Meras A. Černeckis: „Nežinome nieko konkretaus apie ketinamą steigti poligoną“
Rietavo savivaldybės vadovas A. Černeckis pritarė nuomonei, kad Lietuvoje dažnai persistengiama: „Iš tiesų tas „paauksavimas“ mums būdingas – bet kokia kaina norime būti geresni, žalesni, švaresni, būti pirmūnai.“
Meras prisipažino, kad nežino nieko konkretaus apie ketinamą steigti poligoną, kad informaciją apie Aplinkos ministerijos planus vietos valdžią pasiekė per atostogas. „Susirinkome, aptarėme, išryškinome, kur labiausiai skauda. Dabar susėskime ir surašykime bendrą kreipimąsi, jeigu reikia, pasirašykime“, – pritarė miškininkų ketinimui parengti rezoliuciją A. Černeckis.
Rezoliucija bus kreipiamasi į Seimą ir politines partijas
Tai ir buvo padaryta išklausius ir apibendrinus Žemaitijos miškų savininkų sueigos dalyvių pasisakymus. Pagrindiniai rezoliucijos siūlymai – nepritarti Aplinkos ministerijos rengiamai išvadai, pavesti ministerijai paruošti finansines galimybes atitinkančius pasiūlymus ir atsisakyti perteklinio reguliavimo, užtikrinti valstybės biudžete reikiamas lėšas kompensacijoms miškų savininkams už patiriamus nuostolius dėl aplinkosauginių apribojimų mokėti. Tarp siūlymų – ir nurodymas, kad apie steigiamą naują saugomą teritoriją – Rietavo miškų biosferos poligoną – ir numatomus apribojimus pirmiausia būtų informuojami žemės savininkai, o apribojimai būtų derinami su vietos bendruomenėmis. Rezoliucija bus pateikta Seimo pirmininkui, Seimo nariams ir politinėms partijoms.

Apie biosferos poligonus
Apie Aplinkos ministerijos ketinimą įkurti Rietavo biosferos poligoną laikraščio skaitytojams rašėme rugpjūčio pradžioje. Primename, kad biosferos poligonai – saugomos teritorijos, steigiamos nacionalinei ir regioninei aplinkos stebėsenai vykdyti, paukščių ir kitų gyvūnų bei augalų rūšių natūralioms buveinėms išsaugoti. Stebint buveinių būklę, atliekami moksliniai tyrimai, kaupiama informacija apie rūšių įvairovę, analizuojama, kokį poveikį natūralioms ekosistemoms daro žmogaus veikla ir t. t.
Kaip skelbia Aplinkos ministerija, Rietavo miškų teritorija yra svarbi saugomoms Europos Bendrijos svarbos buveinėms ir rūšims. Joje yra aliuvinių, pelkinių, plačialapių ir mišrių bei pelkėtų lapuočių, taip pat griovų ir šlaitų miškų, žolių turtingų eglynų, skroblynų. Aptinkami vabzdžiai – didieji auksinukai, kraujalakiniai melsviai, lūšiai, ovaliosios geldutės, pleištinės skėtės.
Šiuo metu Lietuvoje įsteigta daugiau nei trisdešimt biosferos saugomų teritorijų. Didžioji jų dalis – miškinguose plotuose. Mažiausios užima keliasdešimt hektarų, o didžiausių poligonų plotai – keliasdešimt tūkstančių hektarų. Didžiausias šiuo metu Lietuvoje yra Baltijos jūros biosferos poligonas (31 959,35 ha), mažiausias – Vasaknų biosferos poligonas (65,86 ha).
Parašykite komentarą