Linos Ruibienės nuotr.

Praėjusį penktadienį Rietave surengtas Ispanijos Karalystės ambasados Lietuvoje inicijuotos parodos „AstronomAs“, eksponuotos Lauryno Ivinskio gimnazijoje, baigiamasis renginys ir edukacinė programa „Visatos paslapčių labirintai ir horizontai“.

Paroda supažindina su garsiausiomis astronomėmis
Visus svečius, susirinkusius į priešpietinę sesiją L. Ivinskio gimnazijoje, pasveikino Ispanijos Karalystės garbės konsulas Klaipėdoje Vytautas Lygnugaris, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, vicemerė Kristina Krasauskienė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas ir kiti svečiai.

Linos Ruibienės nuotr.

Skambų muzikinį kūrinį dovanojo Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos trio: Jolita Budriuvienė, Daiva Bielkauskienė ir Gintarė Sabaliauskienė. Įžanginę kalbą ir sveikinimo žodį tarė Lauryno Ivinskio gimnazijos direktorė Alma Lengvenienė ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius V. Rutkauskas.

Vėliau visi renginio dalyviai buvo pakviesti į antrą aukštą, kuriame laukė įtraukianti Vilniaus universiteto astrofizikės dr. Editos Stonkutės paskaita „Nežemiški pasauliai“.

Ši jaunosios kartos astronomė trumpai papasakojo apie save, kaip kadaise savo gimtinėje Telšių rajone, Upynos kaime, užsilipdavusi ant kalno ir užvertusi galvą stebėdavusi beribį žvaigždėtą dangų. Jau tada mergaitės galvoje kildavo daugybė klausimu apie astronomiją. Galbūt tai ir buvo priežastis, kodėl ji su dideliu užsidegimu nėrė į astrofizikos studijas ir įgijo šios srities mokslinį laipsnį. Nors, mokslininkė prisipažino, iki šiol dar nerado atsakymų į visus jau vaikystėje ją dominusius klausimus apie dangaus kūnus.

Linos Ruibienės nuotr.

Neatsitiktinai gimnazijoje eksponuotoje parodoje „AstronomAs“ pagrindinis dėmesys skiriamas moterims, kurios savo dienas ir naktis paskyrė astronomijai. Paroda suteikia galimybę iš arčiau susipažinti su garsiausiomis Lietuvos astronomėmis. Joje pristatoma ir Elžbieta Oginskytė-Puzinienė, garsi XVIII a. mecenatė, vienos iš pirmųjų observatorijų Europoje, Vilniaus universiteto senosios observatorijos fundatorė ir įkūrėja.

Diskusijos prie apskrito stalo
Po paskaitos gimnazijoje, Rietavo muziejininkai renginio svečius pakvietė į pažintinę ekskursiją „Kunigaikščiai Oginskiai. Padovanota Rietavui ir Lietuvai“. Po jos laukė popietinė sesija, kurios pradžioje muzikinę variaciją iškilaus astronomo, kompozitoriaus Viljamo Heršelio kūrybos tema atliko Rietavo M. K. Oginskio meno mokyklos direktorius Nerijus Jasinskas.

„Mums, muziejininkams, ypatingai džiugu, kad šiandien Rietave turime net dviejų sesijų susitikimą. Labai tikimės, kad šis renginys praplės astronomija besidominčių žmonių, o ypač jaunimo, akiratį, paskatins dažniau atplėšti akis nuo telefonų ar kompiuterių ekranų ir pakelti jas į dangų, o ateity, kas žino, gal net prisidės prie moksleivių susidomėjimo fizikos ir kitų tiksliųjų mokslų studijomis“, – kalbėjo V. Rutkauskas.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje, kur susirinko gausus būrys astronomija besidominčių klausytojų, vyko apskrito stalo diskusija „Astronomija šiandien: iššūkiai ir galimybės“. Ją moderavo Vilniaus universiteto astrofizikai dr. Šarūnas Mikolaitis, dr. Carlos Viscasillas Vazquez ir dr. E. Stonkutė.

Klausytojus be galo sudomino diskusija, todėl netrukus pasipylė vienas už kitą įdomesni klausimai, pavyzdžiui, ar astrofizikų darbą, dangaus kūnų stebėjimą trikdo praskriejantys palydovai, kiek šviesmečių skersmens yra mūsų galaktika, ar astrofizikai gali susieti faktus su Mikaldos pranašystėmis, iš kur atsirado vanduo, kokia yra mėnulio kilmė ir panašūs.

Linos Ruibienės nuotr.

Lietuviško kalendoriaus ypatybės
Tolimas Lauryno Ivinskio giminaitis Antanas Ivinskis, Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojas, susirinkusiesiems parodė unikalią ir, kaip jis pats minėjo, neįkainojamą vertybę iš savo asmeninės kolekcijos – Lauryno Ivinskio 10-ies kalendorių, susiūtų į vieną, rinkinį. Vienas kalendorius, kaip pasakojo svečias, yra vertas keturženklės sumos.

L. Ivinskis savo lietuviškuose kalendoriuose daug dėmesio skyrė ne tik pažangaus ūkininkavimo naujovėms, bet ir astronomijos žinių sklaidai, skatino žmones atidžiau žvalgytis po žvaigždėto dangaus platybes.

„Jo misija buvo šviesti žmones ir kalbėti, kad žemė nėra baigtinis objektas, kad mes nesame visa ko centras. Jeigu čia būtų tik vienas kalendorius, aš negalėčiau nieko apibendrinti, bet mano rankose yra surinkti duomenys nuo 1855 iki 1866 metų. L. Ivinskis rašė apie tai, kuo bus ypatinga saulė 1856 metais, apie užtemimus, apie Žemę, kokios kometos bus regimos 1858 metais ir panašiai. Iš kur jis visa tai sužinojo?“ – stebėjosi A. Ivinskis.

Asteroidams – Plungės ir Rietavo vardai
Diskusijos dalyviai išgirdo ir daugiau įdomių faktų apie astronomiją. Daug kam buvo netikėta žinia, kad vienas iš jaunosios kartos astronomų kaunietis dr. Kazimieras Černius pastaraisiais metais atrado keletą niekur dar neregistruotų asteroidų, skriejančių kosmoso erdvėse, ir pavadino juos Rietavo, Plungės ir Žemaitijos vardais.

Kodėl būtent Rietavo ar Plungės? Pasirodo, pirmuoju atveju jis išreiškė pagarbą minėtai Elžbietai Oginskytei-Puzinienei, o antruoju – žmonos gimtinei Plungei.