
Spalio pradžia dovanoja ypatingą dvigubą progą – pasaulis mini dvi gražias šventes. Spalio 1-ąją skamba Pasaulinės muzikos dienos akordai, o spalio 5-ąją pagerbiami visi, pasirinkę kilnią pedagogų misiją, – minima Tarptautinė mokytojų diena. Šios datos puikiai susilieja viename žmoguje – Martyno Miliausko gyvenime, nes jame dera ir muzika, ir mokytojo pašaukimas.
Diana PUZERĖ
Muzikos kelio pradžia
Martynas gimė 1984-ųjų ankstyvą pavasarį, kovo 2-ąją. Muzikos kelią pradėjo dar vaikystėje, kai tėvai nuvedė jį į tuometinę Telšių muzikos mokyklą. Jis juokėsi prisiminęs pirmąją istoriją su instrumentu – svajojo groti trombonu, bet tiksliai nežinojo, kaip jis vadinasi. Kai mokytojas Robertas Surblys parodė saksofoną, berniukas tik palinksėjo galva… ir taip šis instrumentas Martyno gyvenime ištikimai skamba jau daugiau nei tris dešimtmečius.
Meilė muzikai atvedė prie mokytojo profesijos
Meilė muzikai natūraliai vedė link mokytojo kelio. Martynas sako, kad visada jautė norą dalintis šiuo meno pasauliu su jaunąja karta. Jau dvi dešimtis metų jis dirba Plungės rajono Žemaitijos kadetų gimnazijoje, dėsto saksofono specialybę Platelių meno mokyklos Alsėdžių skyriuje ir antrą sezoną pradeda Telšių Žemaitės gimnazijoje.
„Labai didžiuojuosi būdamas mokytoju. Man nereikia, kad kas nors šią profesiją paskelbtų prestižine – aš pats žinau, kad esu prestižinės specialybės atstovas. Mokytojas kasdien dirba su ateitimi, tiksliau – ją kuria“, – įsitikinęs jis.
Reikia mokėti planuoti laiką
Martynas kalbėjo, jog nėra kažkurio vieno muzikos stiliaus gerbėjas, visą savo gyvenimą buvo ir yra labai įvairiapusiškas, tad jį lydi įvairi muzika – nuo liaudies iki klasikinės, nuo tradicinių melodijų iki šiuolaikinių skambesių. Muzikos naujienų sekimas jam – kasdienybė.
Be mokyklos gyvenimo, savaitgaliais jis dažnai imasi papuošti žmonių šventes saksofono muzika.
„Kai žmogus moka planuoti laiką, galima suderinti beveik viską“, – sakė jis apie balansą tarp pedagogikos ir muzikavimo.

Dabartinių vaikų talentus lengviau pastebėti
Patirtis, sukaupta įvairioje veikloje, muzikantui padeda ir klasėje. Jis teigia, kad įvairiapusiškumas – didelė vertybė, nes mokytojo darbe nuolat pasitaiko netikėtų situacijų. O kaip įkvėpti vaikus pamilti muziką? Čia Martynas renkasi gyvą santykį: leidžia mokiniams pažinti įvairius muzikos žanrus, kartais net tokius, kurių nėra programose, improvizuoja, diskutuoja, dalinasi nuomonėmis.
„Tas augimo procesas yra abipusis“, – šypsojosi jis.
Kalbėdamas apie šiuolaikinius mokinius, Martynas pastebėjo, kad jie daug drąsesni už jo kartą: „Mes buvome nedrąsūs, bijojome reikšti savo nuomonę. O dabartiniai vaikai – veržlūs, turintys savo poziciją. Džiaugiuosi tuo, nes tai leidžia greičiau pastebėti talentus, padėti juos ugdyti, nukreipti tinkame linkme ir taip prisidėti prie vaiko ateities.“
Mokinys tapo mokytojo mokytoju
Įsimintinų akimirkų per tiek metų buvo begalė – nuo laimėtų konkursų iki auklėtinių išleistuvių. Pasak muzikanto, visos akimirkos palieka pėdsaką gyvenime. Tačiau viena situacija Martynui įsirėžė ypatingai: vienas jo mokinys, kurį jis mokė muzikos, vėliau tapo jo paties mokytoju – instruktoriumi Šaulių sąjungos pratybose.
„Juokavome, kad apsikeitėme vaidmenimis. Didžiuojuosi juo ir jo pasirinkimu tarnauti Tėvynei“, – prisiminė mokytojas.
Kitos veiklos ir Martyno diena
Nors didžioji gyvenimo dalis sukasi apie muziką ir pedagogiką, Martynas turi ir kitų veiklų. Jis myli savo senolių sodybą, kurioje laiko avių pulkelį. Tai – jo ramybės oazė, įkvėpimo ir nusiraminimo šaltinis. Be to, jis priklauso ir aktyviai dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungos veikloje, groja vieninteliame šalyje Šaulių sąjungos Žemaitijos 8-osios rinktinės orkestre.
Įprasta Martyno diena prasideda nuo kavos puodelio, po kurio laukia suplanuoti darbai – pamokos, neformalusis ugdymas, šeima. Kartais dieną paįvairina išvykos į koncertus, projektai ar muzikinės kelionės su mokiniais. Tokios dienos, pasak mokytojo, išmuša iš nusistovėjusios darbotvarkės.

Mokytojas turi būti ir draugas, ir autoritetas
Mokytojų diena jam – ypatinga profesinė šventė. Tai metas, kai jis sulaukia daugiau dėmesio iš mokinių ir aplinkinių bei dar kartą pajunta didžiulę prasmę būti pedagogu. O kalbėdamas apie „gerą mokytoją“ Martynas pabrėžia, kad tai nėra vien tas, kuris paruošia mokinį dešimtukui. Mokytojas turi būti ir draugas, ir autoritetas, gebantis išlaikyti abipusę pagarbą.
„Leisiu sau pasigirti – su savo mokiniais sutariu puikiai. Niekada neturėjau problemų dėl tvarkos klasėje, visada randu bendrą kalbą ir gebu bendrauti su šiuolaikiniais vaikais jų kalba. Gal todėl ir esu vertinamas. Mokytojas turi būti įvairiapusiškas“, – sakė jis.
Artėjant profesinei šventei, Martynas kolegoms, kuriuos labai vertina, linki kantrybės ir pasididžiavimo savo darbu, o mokiniams – džiaugtis kiekviena akimirka ir išnaudoti visas galimybes, kurias suteikia mokytojai.
„Šis gyvenimo etapas yra vienas gražiausių žmogaus gyvenime“, – įsitikinęs pašnekovas.
Parašykite komentarą