Šviesiaplaukė ilgakasė lietuvaitė spindinčiomis dangaus žydrumo akimis ir kovingu charakteriu – tokia yra plungiškė Paula Bertašiutė. Plungės „Saulės“ gimnazijos dešimtokę dažniau galima išvysti lakstančią motokroso varžybose nei su draugėmis ramiai sėdinčią kavinėje.

Ratuota technika traukė nuo vaikystės

Motokrosu mergina susidomėjo visiškai netyčia. Buvo gal 11-os, kai tėtis Aidas davė pavairuoti keturratį. „Tuo metu tėtis turėjo du keturračius, su vienu pats važiuodavo po įvairias trasas, o kitas buvo skirtas laisvalaikiui. Vos tik sėdusi prie jo vairo pirmą kartą supratau, kad visai neblogai sekasi“, – pasakojo mergina.

Pamatęs dukros gebėjimus ir drąsą, tėtis po kurio laiko nupirko jai pirmąjį motociklą. Tada plungiškė į šią sporto šaką pradėjo žvelgti rimčiau. Dabar mergina treniruojasi įvairiuose Lietuvos miestuose, neretai ir kaimyninėje Latvijoje. O pirmosiose savo varžybose sudalyvavo vos 12-os ir nuo tol sukaupė visai neblogą laimėjimų kraitį.

Visai neseniai P. Bertašiutė tapo Lenkijos motokroso čempione, 2023–2024 metų sezone – Latvijos vicečempione, 2023 metais – Lietuvos čempione. Be to, Paula yra Lietuvos taurės nugalėtoja, Jaunimo taurės MX2J klasės trečiosios vietos laimėtoja, 2022 metais tapo Lietuvos čempionato ir taurės trečiosios vietos laimėtoja.

Anot sportininkės, visos varžybos yra sunkios ir įsimintinos. Didžiausią įspūdį plungiškei paliko šiais metais vykusios varžybos Latvijoje, kur su kita varžove finišo liniją kirto kone vienu metu, bet laiko matavimo sistema parodė, kad P. Bertašiutė buvo 0,3 sekundės greitesnė ir iškovojo pergalę.

O kas svarbiau – sėkmingai startuoti ar finišuoti? Mergina tikina, kad svarbūs abu. O varžybų sudėtingumą lema jų svarba ir stiprių konkurenčių gausa. Būna, kad jaudulys ir stresas prasideda kelios dienos dar prieš varžybas. „O finišo momentas sudėtingas tuo, kad iki paskutinės sekundės kankina nežinomybė. Būna situacijų, kad tenka važiuoti kenčiant didelį skausmą. Tada belieka susikaupti fiziškai, psichologiškai ir nepasiduoti iki pat finišo“, – pasakojo sportininkė.

Motokrosas močiutėms kelia vien stresą

Merginos tėtis Aidas taip pat yra didelis motokroso aistruolis, 2022 metais jis tapo Lietuvos taurės vicečempionu. Ilgą laiką neatsiliko ir merginos brolis Tadas, kuris taip pat sportavo mėgėjiškai, deja, vos prieš porą mėnesių po skaudžių likimo smūgių iškeliavo Anapilin.

Nenuostabu, kad didžiausi Paulos sirgaliai ir palaikytojai yra šeimos nariai. Tiesa, tik močiutės nėra patenkintos tokiu merginos pasirinkimu ir atsidavimu motokroso sportui. Bet sportininkė džiaugiasi turinti keletą draugių, kurios supranta, palaiko ir visada padeda.

Pašnekovės praktikuojama sporto šaka yra pripažinta viena sunkiausių. Dažnai tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, būtina mokėti kovoti su užklupusiu jauduliu ir retkarčiais kamuojančiu skausmu, turėti be galo daug valios, noro, užsispyrimo. Ypač to prireikia, kai tenka išsėdėti net 20 ar 30 valandų autobuse vykstant į varžybas ir iš jų.

Žinoma, motokroso trasoje, kur motociklai neretai net skrieja oru, neišvengiamos ir traumos. Jaunajai sportininkei taip pat jau yra tekę patirti alkūnės ir plaštakos lūžius, smegenų sutrenkimą, o mėlynių ir sumušimų sako nė neskaičiuojanti.

Svajoja turėti nuosavą trasą

Įdomu tai, kad motociklą dar vaikystėje įvaldžiusi P. Bertašiutė iki šiol neturi motociklininko teisių. Bandė jom gauti reikalingus egzaminus išsilaikyti praėjusią vasarą, bet… nesėkmingai. Sako, ruošdamasi varžyboms daug laiko praleido užsienyje, todėl pritrūko mokomųjų važiavimų mieste ir teorijos egzaminas buvo nesėkmingas.

Bet plungiškė nuleisti rankų neketina ir jau pavasarį tikisi kaip pilnateisė eismo dalyvė motociklu važinėti ne tik motokroso trasoje, bet ir mieste.

„Mano pirmas motociklas buvo „Husqvarna“, 85-ių kubinių centimetrų. Su šiuo motociklu išmokau važiavimo pagrindus ir dalyvavau pirmosiose varžybose. Dabar važiuoju su „GasGas“ markės motociklu, kurio kubatūra yra maksimali leistina moterų klasėje – 250 kubiniai centimetrai. Šį motociklą man suteikė latvių komanda MX MAGMUM, kuriai atstovavau šį sezoną ir tikiuosi sėkmingai atstovauti dar ilgai. Per visą savo karjerą jau esu pakeitusi net 5 motociklus“, – pasakojo mergina.

Paklausta, ką veikia laisvu laiku, kai nesimoko ir nesitreniruoja, prisipažino, kad to laisvo laiko lieka visai nedaug. Kurį laiką mergina lankė futbolo treniruotes, bet prasidėjus motokroso sezonui su futbolu teko atsisveikinti. Ruošiantis varžyboms kartais tenka praleisti daug pamokų, tad likusį laiką nori nenori tenka skirti knygoms ir namų darbams, kitaip moksluose smarkiai atsiliktų nuo bendraklasių.

O apie ateitį P. Bertašiutė sakė daug negalvojanti. Tvirtai žinanti tik vieną – kad norėtų turėti nuosavą aukšto lygio trasą, kurioje galėtų treniruotis.