Gedimino NORVILO asmeninio albumo nuotr.

Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykloje orkestro vadovu dirbantis 26-erių metų Gediminas Norvilas pirmąją pažintį su muzikos pasauliu užmezgė dar ankstyvoje vaikystėje ir sėkmingai ją puoselėja iki šiol. Rietaviškis savo muzikiniais gabumais dalinasi grodamas su įvairiais Lietuvos orkestrais, o laisvu metu į rankas čiumpa metalo detektorių ir traukia tyrinėti įvairių radinių, gulinčių giliai po žeme.

Nuo vaikystės augo lydimas muzikos
Rietavo savivaldybėje, Vedegėnų kaime, užaugęs G. Norvilas iki šiol jautriai prisimena savo vaikystę, kuri buvo apsupta įstabių muzikos garsų. Pašnekovas teigia, kad jam pavyzdys buvo vyresnioji sesuo Raimonda, grojusi akordeonu.

„Muzika mūsų šeimoje visada užėmė svarbią vietą, nuo mažų dienų man ji buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Atsimenu, kai sesė Raimonda pradėjo groti akordeonu, tėvelių ėmiau primygtinai prašyti, kad ir mane užrašytų į meno mokyklą. Labai norėjau išmokti groti fortepijonu, bet grįžęs tėtis pasakė, kad užrašė į trimitų klasę. Tuo metu net nežinojau, kaip šis muzikos instrumentas atrodo, bet manyje gimė nenumaldomas smalsumą kuo greičiau išvysti jį ir išgirsti jo skambesį“, – prisimena rietaviškis.

G. Norvilui giliai į atmintį įsirėžė 2009 metų rugsėjo pirmoji, mat tą dieną jis pradėjo lankyti Rietavo M. K. Oginskio meno mokyklą. O pirmoji pažintis su mokytoju Algimantu Krėpšta padarė dar didesnį įspūdį. Trimitu G. Norvilas grojo net 4-erius metus, nors netruko įsitikinti, kad šis instrumentas – ne jam. Net buvo kilusi mintis mesti mokslus meno mokykloje. Tuo metu mokyklos orkestre kaip tik trūko tūbos instrumento, tad pakalbintas orkestro vadovo, specialybės mokytojo ir direktorės, nutarė pabandyti likusius metus mokytis groti su tūba.

Gyvenimas regione turi savų privalumų
Sėkmingai baigęs meno mokyklą, G. Norvilas iš draugo netikėtai sulaukė pasiūlymo tęsti muzikavimą, bet jau Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, Zenono Šemetos tūbos klasėje.

Puikiais įvertinimais 2017 metais pabaigęs šią mokyklą, rietaviškis jau tvirtai žinojo, kad savo ateitį sies tik su muzika. Įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją Vilniuje, pabaigė bakalauro studijas Sergijaus Kirsenkos klasėje ir įgijo muzikos atlikimo bei pedagogikos specialybes. Tada dvejus metus gabus rietaviškis krimto magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete, kuriame tobulinosi žinias jau kaip orkestro muzikantas.

Gedimino NORVILO asmeninio albumo nuotr.

G. Norvilas pasakojo, kad persikraustęs į Klaipėdą, o vėliau į Vilnių spėjo pažinti chaotišką didmiesčių gyvenimą, tačiau juo nesusižavėjo.

„Aš 4 metus gyvenau Klaipėdoje ir dar tiek pat – Vilniuje, bet šiuose miestuose nepritapau ir tikrai nesijaučiau lyg savas. Kadangi esu užaugęs mažame Rietavo savivaldybės kaimelyje, kurį supa tyla, ramybė, gamta ir nuostabūs žmonės, nebuvau nė akimirkai sumąstęs likti ir ateities planus puoselėti didmiestyje. Man gyvenimas Rietave yra labai jaukus, čia ir žmonės paprastesni, draugiškesni, nesijaučia didelės konkurencijos, priešingai nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – kalbėjo pašnekovas.

G. Norvilas įvardino ir daugiau gyvenimo mažame mieste privalumų. Čia, pasak jo, gyvenimas teka lėtesne vaga, viskas – ranka pasiekiama, be to, esi supamas draugiškų žmonių, kurie niekada neatsisakys padėti, be to, nėra varginančių kamščių. Rietaviškis įsitikinęs, kad čia netrūksta ir galimybių jauniems žmonėms, reikia tik noro jomis naudotis.

Laisvalaikis – su metalo detektoriumi rankose
G. Norvilas dabar dirba ne tik Rietavo M. K. Oginskio meno mokykloje, kurioje vadovauja orkestrui, bet kartu moko vaikus groti žemaisiais variniais instrumentais, tokiais kaip tūba, trombonas ir eufonija. Baigęs darbą Rietave, muzikantas skuba į Kulių kultūros centrą, kuriame taip pat vadovauja pučiamųjų orkestrui. Be to, dar groja profesionaliame Palangos orkestre.

„Mane galima pamatyti grojant ir kituose orkestruose. Dažnai tenka pagelbėti, nes Žemaitijoje nėra daug žmonių, gebančių groti mano specialybės instrumentais, pavyzdžiui, ta pačia tūba“, – kalbėjo pašnekovas.

Rietaviškis bandė suskaičiuoti, su kokiais orkestrais jam yra tekę kartu groti. Ir atsakymas – su visais, įsikūrusiais Vakarų Lietuvoje. Savo jėgas teko išbandyti ir profesionaliuose orkestruose: Lietuvos nacionaliniame simfoniniame ir Policijos orkestruose, Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbende, Klaipėdos muzikinio teatro ir Klaipėdos jūrų pajėgų orkestruose.

G. Norvilas atviravo, kad savo šeimos dar nėra sukūręs, tad visą laisvą laiką po darbų gali skirti savo mėgiamom veiklom. Šiltuoju metų laiku rietaviškis balnoja savo plieninį žirgą ir važinėjasi po apylinkes. O orui atvėsus ir motociklą uždarius garaže tenka ieškoti kitų užsiėmimų. Vienas iš pagrindinių rietaviškio hobių – kiek neįprastas, jį atrado prieš nepilnus dvejus metus – tai po žeme slypinčių daiktų paieška su metalo detektoriumi.

Rietaviškis tuo užsiima dažniausiai pajūryje, kartais pasiprašo į svečius pas kokį ūkininką, kad leistų po jo žemes pasivaikščioti. Per tuos dvejus metus yra tekę rasti pačių įvairiausių daiktų: nuo aukso gaminių iki senų monetų. Vienas įdomiausių egzempliorių – 1564 metų moneta.