Skaitytojo atsiųsta nuotr.

Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad žie­mos me­tu Sruo­jos gat­vė, kur gy­ve­na jo šei­ma, nė­ra tin­ka­mai va­lo­ma, tad pa­sni­gus be­lie­ka tik spė­lio­ti – iš­va­žiuo­si ar ne. Ir tą ry­tą, jam va­žiuo­jant ne­va­ly­tu ke­liu, prie­šais jį pra­va­žia­vu­si šiukš­lia­ve­žė įspau­dė gi­lias vė­žes. Ban­dy­da­mas jas įveik­ti, vy­ras sa­kė už­stri­gęs. Ban­dant iš­va­žiuo­ti, jo au­to­mo­bi­lis bu­vo ap­ga­din­tas, tad rei­kės re­mon­to.

„Tai bu­vo pa­sku­ti­nis la­šas man kant­ry­bės tau­rė­je“, – sa­kė į re­dak­ci­ją už­su­kęs už­liek­niš­kis. Tą ry­tą mies­tą su vai­kais jis pa­sie­kė tak­si, to­kiu pa­čiu bū­du teks grįž­ti ir na­mo, kai vai­kams pa­si­baigs pa­mo­kos ir ki­ti už­siė­mi­mai. Pa­pil­do­mos iš­lai­dos, su­ga­din­ta die­na ir nuo­la­ti­nė įtam­pa, vos tik pa­snin­ga, pa­sak jo, ta­po kas­die­ny­be.

Skai­ty­to­jas kal­ti­na Bab­run­go se­niū­nę ne­veik­lu­mu. Anot jo, ši pro­ble­ma tę­sia­si ne vie­ne­rius me­tus, ta­čiau rea­lių spren­di­mų gy­ven­to­jai ne­su­lau­kia. „To­je gat­vė­je gy­ve­nu ne aš vie­nas, yra ir dau­giau šei­mų, ku­rių vai­kai tu­ri iš­va­žiuo­ti į mo­kyk­las. Vargs­ta­me vi­si“, – pa­brė­žė vy­ras. Pa­sak jo, žmo­nės jau­čia­si pa­mirš­ti, nors kal­ba ei­na apie ele­men­ta­rią ga­li­my­bę sau­giai ry­te iš­va­žiuo­ti iš na­mų, o va­ka­re su­grįž­ti.

Už­liek­niš­kį iš­klau­siu­si re­dak­ci­ja krei­pė­si ir į Bab­run­go se­niū­nę Rū­tą Jo­nu­šie­nę, pra­šy­da­ma pa­ko­men­tuo­ti šią si­tua­ci­ją. Se­niū­nė tei­gė su­pran­tan­ti gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, ta­čiau ra­gi­no ver­tin­ti rea­lias ga­li­my­bes. Pa­sak jos, Bab­run­go se­niū­ni­jo­je tri­mis ūki­nin­kų trak­to­riais pri­žiū­ri­ma apie 120 ki­lo­met­rų vie­ti­nės reikš­mės ke­lių. Esant in­ten­sy­viam sny­giui ir pus­ty­mui vi­sų jų vie­nu me­tu ar­ba iš pat anks­ty­vo ry­to nu­va­ly­ti neį­ma­no­ma.

„Ži­nau, kas skun­džia­si, su­lau­kiau ir pa­ti skam­bu­čio su prie­kaiš­tu, kad nak­tį ke­lias ne­bu­vo nu­va­ly­tas“, – sa­kė ji. Anot se­niū­nės, Sruo­jos gat­vė bu­vo va­ly­ta iš va­ka­ro, ta­čiau nak­tį stip­riai pus­tė. Ši lau­kų su­pa­ma gat­vė, pa­sak jos, ypač grei­tai už­ne­ša­ma snie­gu.

„Reik su­pra­ti­mo tu­rėt – neį­ma­no­ma taip grei­tai nu­va­ly­ti vi­sų ke­lių, kai taip bai­siai pus­to. Se­niau, pa­me­nu, kai tech­ni­kos tiek ne­bu­vo, žmo­nės net po tris pa­ras lauk­da­vo, kol jų ke­liu­kas bus nu­va­ly­tas, o da­bar no­ri čia ir da­bar“, – kal­bė­jo se­niū­nė.

R. Jo­nu­šie­nė sa­kė penk­ta­die­nio ry­tą su­lau­ku­si daug gy­ven­to­jų skam­bu­čių ir į juos, esą, bu­vo rea­guo­ja­ma iš kar­to. Iš kar­to po gy­ven­to­jo skam­bu­čio bu­vo nu­va­ly­ta ir Sruo­jos gat­vė. Se­niū­nė ne­slė­pė, kad trak­to­riaus vai­ruo­to­jas ma­tė ir žmo­gaus pu­siau­ke­lė­je pa­lik­tą, snie­go ap­ga­din­tą au­to­mo­bi­lį – nu­va­lęs snie­gą ap­link jį.

Po po­kal­bio su se­niū­ne su­si­sie­kė­me ir su pa­čiu už­liek­niš­kiu. Jis pa­tvir­ti­no, kad ke­lias jau nu­va­ly­tas, ta­čiau sa­kė šio rei­ka­lo taip ne­pa­lik­siąs – ne­šiąs kvi­tą už ma­ši­nos re­mon­tą į se­niū­ni­ją: te­gu jie su­mo­ka.