Balandžio 30-oji – paskutinė diena, kai bus galima įteisinti turimą neregistruotą vandens gręžinį. Lietuvos geologijos tarnyba skelbia, kad iki praėjusių metų pabaigos jau buvo užregistruota daugiau nei 2,5 tūkstančio gręžinių ir tai tik lašas jūroje. Antai Rietavo savivaldybėje kol kas registruotas tik vienas gręžinys, Plungės rajone – viso labo tik 12. Vis dėlto Savivaldybių atstovai teigia pastaruoju metu sulaukiantys gerokai daugiau prašymų registruoti gręžinius.

Sujudo paskutinį mėnesį
Plungės rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys „Labas Plunge“ patvirtino, kad pastaruoju metu į Savivaldybę ateina iš ties daug gręžinių registracijos prašymų: „Anksčiau per metus sulaukdavome tiktai keleto norinčiųjų įregistruoti savo gręžinius, o dabar šis procesas yra gerokai suaktyvėjęs. Šiuo metu savo eilės laukia mažiausiai pora dešimčių paraiškų. Panašu, kad žmonės sukruto paskutinį mėnesį.“

Savivaldybės architektas akcentuoja, kad vandens gręžinio įteisinimas nėra įmanomas tuo atveju, jei pareiškėjas turi galimybę jungtis prie centralizuoto vandentiekio. Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad tokie prašymai pasitaiko itin retai. Didžioji dalis jų atkeliauja iš priemiestinėse teritorijose, sodybose arba vienkiemiuose gyvenančių žmonių.

Pasak T. Jocio, pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės, ypatingai garbaus amžiaus, teiraujasi ir dėl šulinių įteisinimo. Specialistas patikina, jog šulinių į žemės gelmių registrą įtraukti tikrai nereikia.

Geologijos tarnybos duomenimis, Plungės rajone šiuo metu įregistruota 12 gręžinių. T. Jocys mano, kad iš tiesų registruotų gręžinių rajone yra daugiau, tiesiog jų valdytojai dar nespėjo perduoti Geologijos tarnybai reikiamų duomenų.

Sujudo ir rietaviškiai
Ta pati Geologijos tarnybos skelbiama statistika rodo, kad šiuo metu Rietavo savivaldybėje yra registruotas tik vienas vandens gręžinys. Tiesa, Rietavo savivaldybė pastaruoju metu taip pat sulaukia kur kas daugiau prašymų. Pasak Rietavo savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjo Lino Jurgaičio, praėjusią ir užpraėjusią savaitę buvo gauti penki prašymai registruoti gręžinius. Nedidelei savivaldybei tai – reikšmingas skaičius.

Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad gręžinių įteisinimą gali lydėti įvairios kliūtys: „Pastebėjau tokią tendenciją, jog kai kurie žmonės turbūt dar nuo sovietinių laikų turi paveldėję tuos gręžinius. Žemės sklypai nėra suformuoti, nuosavybės teisių taip pat nėra. Aš neįsivaizduoju, kaip tokiais atvejais įmanoma įteisinti šiuos gręžinius. Be Savivaldybės pritarimo Geologijos tarnyba nieko netvirtina.“

Registruojami visi gręžiniai
Geologijos tarnyba primena, kad norint įteisinti individualaus apsirūpinimo gręžinį, pirmiausiai reikia kreiptis į Savivaldybę dėl pritarimo. Jį suteikia Savivaldybės administracija. Gavus pritarimą, į VMI sąskaitą reikia sumokėti vienkartinę įteisinimo įmoką. Jeigu per parą yra sunaudojama iki 10 kubinių metrų iš gręžinio paimamo vandens, reikia sumokėti 15 eurų.

Atlikus mokėjimą, registracijai reikalingus duomenis reikia pateikti Geologijos tarnybai. Tą gyventojai gali padaryti patys arba kreiptis į leidimą tirti žemės gelmes turinčią įmonę.

Aplinkos ministerija paneigia dažniausius su vandens gręžinių įteisinimu susijusius mitus. Ji nurodo nesiekianti nacionalizuoti gyventojų įsirengtų vandens gręžinių. Atvirkščiai – Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas suteikia gyventojams galimybę įteisinti savo nelegaliai įsirengtus gręžinius. Jų savininkams tikrai nebus taikoma jokia administracinė atsakomybė ar ekonominės sankcijos.

Nurodoma ir tai, kad gręžinių savininkams tikrai nebus būtina įsirengti skaitiklius bei mokėti mokesčius už vandenį. Tai yra būtina tik tuo atveju, kai požeminių vandens išteklių naudojimui yra reikalingas leidimas arba yra planuojama išgauti dešimt arba daugiau kubinių metrų vandens per parą.

Žemės gelmių įstatymo ir Žemės gelmių registro nuostatai numato, jog į Žemės gelmių registrą privaloma įtraukti visus gręžinius, nepriklausomai nuo jų paskirties. Registruoti būtina tiek požeminio vandens naudojimui skirtus, tiek angliavandenių išgavimui, tyrimams ar geoterminės energijos naudojimui skirtus gręžinius.

Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad laiku neįregistravus gręžinio ir toliau juo naudojantis gresia bauda, kuri gali siekti nuo 60 iki 150 eurų (juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 200 eurų).