
Tokią dilemą turės spręsti mūsų rajono politikai, jei neatsiras kitų mokinių pavėžėjimo variantų. Apie tai prabilta rugsėjo pabaigoje vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Gvildentos ir kitos švietimui aktualios temos. Į visus politikams kilusius klausimus teko atsakyti Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjui Gintautui Rimeikiui, tą dieną apžvelgusiam praėjusių mokslo metų mokinių egzaminų ir nacionalinių pasiekimų patikrinimų rezultatus.
Vadovėlių trūkumas
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas kalbėjo, kad, lyginant su šalies rezultatais, tikslieji mokslai Plungės rajono mokiniams sekasi prasčiau. „Mūsų egzaminų rezultatai ir kad iki šios dienos nesugebame įsigyti vadovėlių – ar tai nėra susiję?“ – klausė tarybos opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas.
G. Rimeikis paaiškino, kad šiųmečiai abiturientai egzaminus laikė pagal atnaujintas ugdymo programas. „Tikrai nėra malonu ir patogu, kad vadovėlių trūksta. Bet ta problema aktuali visai Lietuvai. Nors ir buvo skirta papildomai 10 mln. eurų vadovėlių leidybai, tačiau, kad ir kiek duotum papildomai, leidyklos užkelia kainas“, – sakė skyriaus vedėjas.
Mūsų rajono švietimo įstaigoms trūksta apie 100 000 eurų, kad apsirūpintų vadovėliais. Aktualiausia ši problema trims mokykloms: Plungės „Ryto“ pagrindinei ir Senamiesčio mokykloms, Akademiko Adolfo Jucio progimnazijos „Babrungo“ skyriui. „Trūksta ne tik pinigų, bet ir vadovėlių, nes ne visos dalys išleistos“, – pridūrė G. Rimeikis.
Išgirdę, kad kitoms rajono mokykloms dėl vadovėlių didelių problemų nebekyla, politikai domėjosi, kodėl išvardytosios mokyklos su tuo nesusitvarko, ir siūlė pagalvoti apie centralizuotą vadovėlių pirkimą. Bet toks variantas, anot Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, atkrenta, nes Nacionalinė švietimo agentūra yra pasirašiusi sutartis su mokyklomis ir pačios mokyklos privalo įsigyti vadovėlius. Kita galima priežastis – mokyklos vadovėlius gali rinktis savo nuožiūra ir kartais jų pasirinkti vadovėliai būna šiek tiek brangesni.
Pavėžėjimas
„Kadangi Salantai netoli Gintališkės, matome atvažiuojant autobusiukus ir surenkant mokinius. Ar nebuvo klaidinga strategija? Dalis mokinių norėjo mokytis Plungėje, bet jų ten neveža. Praradome juos negrįžtamai“, – klausimą dėl mokinių pavėžėjimo kėlė tarybos narys Marijus Kaktys.
Beje, problemą, kad pirmų dviejų gimnazinių klasių mokiniai nevežami į „Saulės“ gimnaziją, pavasarį nagrinėjo ir „Plungės“ laikraštis.
„Čia jau reikia pasverti, ar mes norime išlaikyti pagrindinį ugdymą Plateliuose ir Šateikiuose, ar mes ten norime turėti progimnaziją“, – sakė G. Rimeikis.
Kaip ir rašėme, „Saulės“ gimnazija bandė spręsti šį klausimą, bet tik dėl mokinių parvežimo. Kadangi dalis vienuoliktokų ir dvyliktokų po pietų lanko būrelius, geltonajame autobusiuke lieka laisvų vietų ir dalis pirmų gimnazinių klasių mokinių pagal sudarytą sąrašą yra parvežama.
„Dėl nuvežimo? Yra tarybos priimta tvarka prioritetą teikti 11–12 klasių mokiniams. Sprendimas buvo priimtas tiktai tam, kad nebūtų visiškai „sugriauta“ Liepijų mokykla. Bet jau matome ir man teko kalbėtis su Liepijų mokyklos direktore, kad gal reikėtų susitikti su mokyklos bendruomene ir pasišnekėti, kokią jie mato ateitį. Jei visai atversime kelius, tada visi išvažiuos į Plungės gimnaziją ir dešimtmetės mokyklos ten nebebus. Arba turime paimti geltonąjį autobusiuką iš „Saulės“ gimnazijos, kad nebūtų problemos, arba turime galvoti apie progimnaziją Liepijų mokykloje“, – padėties nešvelnino skyriaus vedėjas.
Tiesa, tą pačią savaitę surengtame Savivaldybės kolegijos posėdyje buvo užsiminta, kad gal reikėtų mokinių pavėžėjimą perduoti į Plungės autobusų parko rankas, tačiau, kaip ir teigė G. Rimeikis, ko gero, čia jau prasidės politika.
Korepetitoriai
„Matome, kad fizikos, chemijos, matematikos rezultatai nėra labai geri, mokykloje pamokos gal irgi nelabai, o po pamokų mokytojas tampa korepetitoriumi už pinigus. O gal korepetitoriais dirba kiti žmonės…“ – situacija dėl papildomo mokymo domėjosi tarybos narys Česlovas Kerpauskas.
Pasak G. Rimeikio, Švietimo įstatymas draudžia mokytojui dieną dirbti su mokiniu, o po pamokų – korepetitoriumi.
„Aš ne detektyvas, negaliu pasakyti, tikrai neteko gaudyti. Čia, matyt, yra mokinio ir mokytojo asmeninis reikalas. Jei taip ir vyksta, tai netoleruojama. Tačiau yra ir platformos, kurios teikia papildomas pamokas. Esmė ta, kad mokyklose yra nemažai galimybių lankyti konsultacijas, tik ne visi mokiniai jų nori“, – paaiškino vedėjas.
Parašykite komentarą