To­kia ži­nia su plun­giš­kiais po­li­ti­kais lapk­ri­čio pa­bai­go­je pa­si­da­li­jo Užim­tu­mo tar­ny­bos Klai­pė­dos klien­tų ap­tar­na­vi­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Jur­gi­ta Pet­rai­tie­nė, pri­sta­ty­da­ma ne­dar­bo si­tua­ci­ją Plun­gės ra­jo­ne. Dar blo­giau skam­ba fak­tas, kad maž­daug pu­sė be­dar­bių jau­nuo­lių ne­tu­ri jo­kios kva­li­fi­ka­ci­jos. „Tai jau­ni žmo­nės, ne­ke­lian­tys sau di­de­lių lū­kes­čių“, – kons­ta­ta­vo vieš­nia. Be­je, po­li­ti­kai nea­be­jo­ja, kad prie to pri­si­de­da šiek tiek iš­kreip­ta sis­te­ma, kai ne­dirb­ti ap­si­mo­ka la­biau nei dirb­ti.

Vi­sų pir­ma, ko ge­ro, rei­kė­tų pa­si­džiaug­ti, kad nors dar­bin­go am­žiaus žmo­nių skai­čius kiek ma­žė­ja, ta­čiau dir­ban­čių as­me­nų Plun­gės ra­jo­ne dau­gė­ja. 2024 m. užim­tu­mas pa­sie­kė be­veik 82 pro­c. Pa­sak J. Pet­rai­tie­nės, teo­riš­kai toks pro­cen­tas ro­do, kad yra aukš­tas gy­ven­to­jų užim­tu­mas. Toks ly­gis taip pat pa­siek­tas Vil­niaus mies­te, Kau­no mies­te ir ra­jo­ne, Klai­pė­dos ra­jo­ne.

Ne­dar­bo ly­gis iki lapk­ri­čio 1-osios Plun­gės ra­jo­ne bu­vo 7,9 pro­c. (ša­ly­je – 8,2 pro­c.). Kaip ži­no­ma, šis ro­dik­lis di­dė­ja žie­mą, ta­čiau to­kia ten­den­ci­ja bū­din­ga vi­so­je ša­ly­je. Tie­sa, kaip tei­gė vieš­nia, tai ne­bū­ti­nai sie­ja­ma tik su se­zo­ni­niais dar­bais – as­me­nys, dir­bę su vers­lo liu­di­ji­mais ar in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žy­mė­ji­mais, nu­spren­džia pa­da­ry­ti per­trau­ką ir į rin­ką su­grįž­ta pa­va­sa­rį.

Lapk­ri­čio 1 die­ną Užim­tu­mo tar­ny­bo­je bu­vo re­gist­ruo­ti 1 635 dar­bo ne­tu­rin­tys Plun­gės ra­jo­no gy­ven­to­jai. Iš jų 51,6 pro­c. – mo­te­rys. 21,5 pro­c. su­da­rė jau­ni – 19–29 me­tų – as­me­nys. 11 pro­c. – il­gą lai­ką ne­dir­ban­tys as­me­nys, 35 pro­c. – ne­kva­li­fi­kuo­ti, be­veik 11 pro­c. – tu­rin­tys ne­ga­lią.

Užim­tu­mo tar­ny­bo­je už­si­re­gist­ra­vu­sių ra­jo­no gy­ven­to­jų skai­čius ga­na sta­bi­lus. Per­nai per me­tus bu­vo 3 515, šie­met per 10 mė­ne­sių – 2 787. Iš šio skai­čiaus 250 as­me­nų tai­ko­ma sta­tu­so kont­ro­lė, t. y. as­me­nys, ne­ga­lin­tys dirb­ti dėl sun­kių li­gų, esan­tys pe­rei­na­ma­ja­me lai­ko­tar­py­je ir lau­kian­tys da­ly­vu­mo ly­gio nu­sta­ty­mo, prieš­pen­si­nio am­žiaus as­me­nys.

Re­gist­ruo­ti 445 dar­bo rin­kai be­si­ren­gian­tys as­me­nys. Iš jų 306 – sto­ko­jan­tys so­cia­li­nių įgū­džių ar mo­ty­va­ci­jos dirb­ti. Tie­sa, kaip mi­nė­jo J. Pet­rai­tie­nė, po tuo už­ra­šu daž­nai „sle­pia­si“ tai, kad as­me­nys tu­ri įvai­rių pri­klau­so­my­bių, ku­rių jie pa­tys ne­pri­pa­žįs­ta.

Per šių me­tų de­šimt mė­ne­sių mū­sų ra­jo­ne re­gist­ruo­tos 1 803 lais­vos dar­bo vie­tos. Dau­giau­siai rei­kė­jo mais­to pus­ga­mi­nių ruo­šė­jų, vi­rė­jų, žu­vies pus­ga­mi­nių ruo­šė­jų ir kt.

Šie­met 182 ra­jo­no gy­ven­to­jai bu­vo pa­siųs­ti mo­ky­tis. Tam bu­vo skir­ta 784 630 eu­rų. Dau­giau­sia plun­giš­kius do­mi­no in­di­vi­dua­lios prie­žiū­ros dar­buo­to­jo, iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pe­da­go­go pa­dė­jė­jo, slau­gy­to­jo pa­dė­jė­jo, vi­rė­jo, ap­skai­ti­nin­ko pro­fe­si­jos.

Re­mia­mo įdar­bi­ni­mo su­bsi­di­ja skir­ta 30 as­me­nų. Du Plun­gės ra­jo­no gy­ven­to­jai įstei­gė dar­bo vie­tas sau (au­to­mo­bi­lių me­cha­ni­ko ir kos­me­to­lo­go), ki­tais me­tais dar vie­nas as­muo įsteigs dar­bo vie­tą sau. Tam skir­ta per 52 000 eu­rų.

Grįž­tant prie jau­nų žmo­nių ne­dar­bo, vieš­nia at­krei­pė dė­me­sį, kad net pu­sė jų nė­ra įgi­ję jo­kios kva­li­fi­ka­ci­jos. Apie 11 pro­c. tu­ri aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą. O blo­giau­sia tai, kad žmo­nėms, tu­rin­tiems tik pra­di­nį ar pa­grin­di­nį iš­si­la­vi­ni­mą, siek­ti moks­lų ga­li­my­bės yra ri­bo­tos, nes Užim­tu­mo tar­ny­bos vyk­do­mos pro­gra­mos la­biau orien­tuo­tos į kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mą, pa­pil­do­mų kom­pe­ten­ci­jų įgi­ji­mą.

Anot J. Pet­rai­tie­nės, to­kia ten­den­ci­ja bū­din­ga aukš­to užim­tu­mo te­ri­to­ri­joms, kur se­zo­ni­nio dar­bo ir įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­my­bės – di­de­lės. Gal tai ir le­mia, kad jau­ni žmo­nės daž­niau­siai ieš­ko ne­kva­li­fi­kuo­to pa­gal­bi­nio dar­bi­nin­ko, ap­dir­bi­mo pra­mo­nės dar­bi­nin­ko, par­da­vė­jo, ad­mi­nist­ra­to­riaus, pa­gal­bi­nio pa­sta­tų sta­ty­bos dar­bi­nin­ko ir ki­to dar­bo. „Ki­taip ta­riant, tai jau­ni žmo­nės, ne­ke­lian­tys sau di­de­lių lū­kes­čių“, – tei­gė vieš­nia iš uos­ta­mies­čio.

Pa­si­do­mė­jus, ko­kios to prie­žas­tys, ir pa­juo­ka­vus, kad, ma­tyt, tie jau­nuo­liai tu­ri ge­rus, juos iš­lai­ky­ti pa­si­ruo­šu­sius tė­vus, J. Pet­rai­tie­nė ne­slė­pė, kad kas tre­čias jau­nuo­lis gau­na ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­ką, o du treč­da­liai yra so­cia­li­nės pa­ra­mos ga­vė­jai. Be to, at­kreip­tas dė­me­sys ir į tai, kad jau­ni­mas grei­tai orien­tuo­ja­si si­tua­ci­jo­je. Jau­ni žmo­nės šiek tiek pa­dir­ba, pa­skui „pail­si“, t. y. gau­na ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­ką, ku­ri, be­je, ne­blo­ga – sie­kia 70 pro­c. bu­vu­sio at­ly­gi­ni­mo. O svar­biau­sia, kad tas lai­ko­tar­pis, ku­rio me­tu as­muo ga­vo iš­mo­kas, skai­čiuo­ja­mas į dar­bo sta­žą ir pri­si­deda prie ki­to lai­ko­tar­pio ne­dar­bo drau­di­mo iš­mo­kai gau­ti.

Sie­kiant pa­ko­re­guo­ti si­tua­ci­ją pla­nuo­ja­mi Užim­tu­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai. Vie­nas iš žy­mes­nių bū­tų tai, kad ne­dar­bo iš­mo­kos lai­ko­tar­pis į sta­žą ne­be­sis­kai­čiuos ir nau­jai iš­mo­kai ne­bus skai­čiuo­ja­mos gau­tos pa­ja­mos. „Ki­taip ta­riant, nau­ją iš­mo­ką rei­kės už­si­dirb­ti“, – kons­ta­ta­vo J. Pet­rai­tie­nė.