Jakovo BUNKOS labdaros ir paramos fondo nuotr.

Jeigu kada teko vartyti išlikusias tarpukario laikmečio Plungėje gyvenusių žmonių ar įvairių miesto objektų nuotraukas, visur galima pastebėti Mendelio-Movšos Berkovičiaus pavardę arba sutartinį ženklą „M“. Kas buvo šis paslaptingas žmogus, iš rankų nepaleisdavęs fotoaparato, šio amato subtilybių mokęs ir kitus, bet savo asmeninį gyvenimą slėpęs po devyniais užraktais?

Garsiojo Plungės fotografo Mendelio-Movšo Berkovičiaus biografijos pėdsakų išlikę mažai. Gimė 1880-ųjų arba 1881-ųjų metų lapkričio mėnesį Liucino mieste, buvusioje Vitebsko gubernijoje, kuri priklausė Paberžės žydų bendruomenei. Dabar šis Latvijos miestas turi Ludzos pavadinimą.

Fotografuoti pradėjo 1903 metais ir savo darbus tęsė iki pat 1939 metų. Kauno apskrities archyve yra saugomi Plungės pašto taupomojo banko indėlininkų sąrašai, kuriuose 1908 ir 1912 metais randami įrašai, bylojantys apie Mendelį-Movšą Berkovičių.

Peterburgo Rusijos valstybės istorijos archyvo dokumentuose buvo surastas įrašas, kad 1903 metų spalio 21 dieną fotografas Mendelis-Movša Berkovičius iš gubernatoriaus gavo leidimą Plungėje įkurti meno fotografijos ateljė. Apsigyveno pačiame Plungės miesto centre ir pirmąją fotografijos ateljė įkūrė turtingų žydų mediniame name, kuris yra išlikę iki šių dienų – Vytauto gatvėje, pažymėtas 6a numeriu.

Įdomi detalė – ne taip seniai pastatas perdažytas tokia pačia vyšnine spalva, kaip ir prieš daugelį metų, čia dar gyvenant fotografui.

Linos RUIBIENĖS nuotr.

Mendelio-Movšos Berkovičiaus pilnas vardas ir pavardė spaudos leidiniuose dėl nežinomų priežasčių nebuvo nurodomi. Visos jo darytos nuotraukos buvo pažymėtos tik pirma vardo raide M.

Spėjama, kad Mendelis-Movša Berkovičius fotografijos pradmenų mokėsi pas tikrus savo amato profesionalus, kadangi iki šių dienų išlikusių jo fotografijų kokybė stebinančiai puiki. Fotografijų detalumas, spalvų kontrastai, krentanti šviesa ir užfiksuotos žmonių emocijos, įstabūs, išraiškingi žvilgsniai kalba patys už save.

Mendelis-Mošva Berkovičius turėjo ir savo mokinių-pagalbininkų, kurie noriai sekė jo pėdomis, 1906–1907 metais mokytis fotografijos pradmenų iš Pakutuvėnų atvažiuodavo Ignas Stropus, kuris vėliau tapo garsus Kretingos ir Palangos miestų fotografu.

Tuometis Plungės žydų elitas buvo bene pagrindiniai fotografo Mendelio-Movšos Berkovičiaus klientai, taip pat ir į Plungę atvykdavę svečiai ar vietiniai gyventojai, šventikai, amatininkai, verslininkai. Neretai jį buvo galima sutikti įvairiose šventėse ar svarbiuose renginiuose, Mykolo Oginskio dvare, kitų klientų namuose.

Jakovo BUNKOS labdaros ir paramos fondo nuotr.

Į Berkovičiaus fotoateljė fotografuotis buvo atvykęs kunigas Petras Rusteika su seserimi, tarpukariu užsukdavo 6-ojo pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulko kariai, pirmasis mokyklų Plungėje inspektorius Antanas Turskis, pirmasis Lietuvoje įsteigęs linų verpimo įmonę Juozas Kučinskas, eigulys Simas Norvainis, Plungės dvaro siuvėjo sūnaus Vitoldo Daumanto šeima ir kiti.

Mendelis-Movša Berkovičius su žmona Garb Basia susituokė 1913 metais sausio 1 dieną Plungėje. Augino du sūnus Polį (Pesachą) Mordechajo, gimusį 1916 metais, ir jaunėlį Hiršą. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo archyve yra išsaugotas 1929 metais fotografo ir jo žmonos vardu rašytas kvietimas į sūnaus Pesacho Mordechajo barmicvą – religinę pilnametystės šventę.

1941 metų liepos 15 dieną Mendelis-Movša Berkovičius kartu su šeimos nariais ir kitais miesto žydais beveik dviem savaitėms buvo uždarytas į sinagogą be maisto atsargų ir vandens. Baltaraiščiai žydams įsakė kieme iškasti duobę, į ją sumetė sinagogoje buvusias šventas knygas, šventraščius, dokumentus ir padegė, o kad geriau degtų, prie duobės pastatė fotografą ir įsakė maišyti nuodėgulius, stūmė kuo arčiau ugnies ir tyčiojosi.

Yra išlikę liudijimų, kad Mendelis-Movša Berkovičius buvo sudegintas toje pačioje duobėje, o kiti jo šeimos nariai ir dar 1800 žydų buvo pasmerkti pražūčiai Kaušėnų kaime.

Tais kruvinais 1941-aisiais Plungė neteko pusės savo gyventojų. Nebeliko ir įrašų ar kitokių istorinių faktų apie žymųjį fotografą. Archyvuose išsaugotos tik jo darytos fotografijos, liudijančios, koks buvo mūsų miestas iki minėtų tragiškų įvykių.

Jakovo BUNKOS labdaros ir paramos fondo nuotraukos