Redakcijos nuotr.

Praėjusį pirmadienį Rietave ir Plungėje lankėsi Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas. Naujasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas per vieną dieną pabuvojo ne vienoje įmonėje ir įstaigoje, susitiko su verslo, švietimo, savivaldos atstovais.

Vizitą mūsų krašte vainikavo Plungės kultūros centre vakare vykęs susitikimas su gyventojais, kur politikas atvirai prisipažino, kad pastaruosius ketverius metus užsisėdėjo stikliniuose Vilniaus bokštuose, bet atėjo metas nusileisti ant žemės ir apsidairyti, kaip ir kuo gyvena žmonės. „Kelionė prasidėjo ir man yra labai gera būti kartu. Mes nebūsim tie neklystantys, atvažiuojam klausyti ir girdėti, apmąstyti ir pasiūlyti galimus problemų sprendimus“, – kalbėjo svečias.

Anksčiau krašto apsaugos ministru dirbęs, o dabar Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas einantis L. Kasčiūnas TS-LKD partijos pirmininku išrinktas visai neseniai – vasario pradžioje. Ir tuoj po to pradėjo aktyvių kelionių po Lietuvą ciklą. Jų metu politikas ne tik domisi, kuo gyvena regionai, bet ir aktyviai dalinasi savo žiniomis apie šalies gynybą, geopolitinę situaciją, vietos politiką, ekonomiką bei kitas sritis.

Lydimas bendrapartiečio Jurgio Razmos, pirmadienio rytą L. Kasčiūnas viešėjo Rietave, kur susitiko su meru Antanu Černeckiu. Savivaldybės vadovas svečiui įteikė neseniai išleistą knygą „Rietavas. 25-mečio takais“ ir trumpai papasakojo apie aktualiausias problemas ir rūpesčius. Kuo gyvena verslas, L. Kasčiūnas ir J. Razma domėjosi užsukę į Rietave veikiančią įmonę „Plungės lagūna“ ir Plungės pašonėje įsikūrusią UAB „Litnaglis“.

Redakcijos nuotr.

Vėliau Seimo nariai užsuko į Žemaitijos kadetų gimnaziją Alsėdžiuose, susitiko su pedagogais ir apsilankė dviejose pamokose – karybos pamokoje šeštokams ir matematikos pamokoje dešimtokams. Buvo prisiminta, kad L. Kasčiūnas gimnazijoje viešėjo ir 2021 metais, įstaigai minint gynybinio-pilietinio ugdymo programos 20 metų jubiliejų.

Svečias pažadėjo, kad šis jo apsilankymas Alsėdžiuose – tikrai ne paskutinis. Jau galvojama apie galimybę surengti išvažiuojamąją konferenciją, kad jos dalyviai galėtų plačiau susipažinti su kadetinio ugdymo specifika ir kylančiomis problemomis.

Apsilankius Alsėdžiuose, grįžta į Plungę. Seimo nariai pabuvojo Plungės parapijos senelių globos namuose, susitiko su Plungės bažnyčios klebonu Vytautu Gedvainiu. Užsuko ir į Plungės technologijų ir verslo mokyklą, čia su direktoriumi Audriumi Misiūnu ir Sektorinio praktinio skyriaus vedėju Arūnu Bitariu aptarė dronų operatorių mokymų galimybes Plungės technologijų ir verslo mokykloje.

Na, o vakare visi kviesti į Plungės kultūros centrą pabendrauti su L. Kasčiūnu ir J. Razma, užduoti jiems rūpimus klausimus. Sveikindamasis su susirinkusiaisiais buvęs krašto apsaugos ministras sakė visur, kur tą dieną lankęsis, girdėjęs vieną ir tą patį klausimą – tai ar bus karas? Todėl natūralu, kad šalies saugumo bei gynybos temomis daugiausiai kalbėta ir susitikimo Kultūros centre metu.

Redakcijos nuotr.

„Šiandien mums yra svarbu patiems kontroliuoti procesus ir neleisti galimam agresoriui net galvoti apie pabandymą įžengti į mūsų teritoriją“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jis siūlė galvojant apie šalies saugumą įsisavinti tris pagrindines tiesas. Pirmoji yra ta, kad Rusija buvo ir yra imperialistinė valstybė, nė pati tiksliai nežinanti, kur prasideda ir baigiasi jos sienos. Ir kaimyninėms šalims tai kelia egzistencines saugumo problemas.

Antras aspektas, kurį svarbu suvokti, – Rusijos karinis pajėgumas, kuris nors ir yra didelis, tačiau karo su Ukraina metu patiria milžiniškus nuostolius. Na ir trečias svarbus aspektas – mūsų pačių noras ir pajėgumas ginti savo teritoriją.

„Ar mes per tam tikrą laiką – trejus, penkerius metus – galim sukurti patikimą gynybos architektūrą mūsų regione?“ – retorinį klausimą kėlė svečias. Ir kvietė į šį reikalą žiūrėti pragmatiškai. Pasak jo, yra suskaičiuota, kad norint sukurti patikimą gynybos sistemą NATO narės šalys tam turi skirti 4-is procentus bendro vidaus produkto. Lietuva jau yra beveik pasiekusi šį rodiklį – dabar finansavimas nuo BVP siekia 3,93 proc. – ir žengia toliau, planuoja finansavimą didinti iki 5–6-ių procentų.

„Ir čia kai kas deda tašką, bet ne aš. Aš matau dar vieną ramstį, būtiną kalbant apie šalies saugumą. Tai yra visuotinė gynyba. Aktyvioji visuomenės dalis turi būti pasiruošusi, žinoti savo vaidmenį gynyboje. Privalome stiprinti savanoriškas pajėgas, Šaulių sąjungą, komendantūras, turim dirbti su aktyviu ir parengtuoju rezervais. Atsigręžkim į mokyklas, jau turim gynybos įgūdžių kursą, kuris privalomas devintokams, bet tą reikia plėsti.

Turim suprasti, kad pasiruošimas gynybai – ne tik krašto apsaugos sistemos reikalas. Turi ruoštis ir medicinos sistema, ir socialinė sritis, ir visos kitos. Vienam kariaujančiam žmogui už nugaros turi būti 5–10 aptarnaujantys civiliai“, – skaičiais kalbėjo L. Kasčiūnas.

Vis dėlto atėjusiems į susitikimą ne vien tik šalies saugumo klausimai rūpėjo. Žmonės norėjo išgirsti, ar konservatoriai ką nors daro, kad būtų mažinami miškų kirtimai. L. Kasčiūnas atsakė rengiantis įstatymo pataisas, kurios uždraustų plynus miškų kirtimus 20-ies kilometrų spinduliu nuo sienos. Tai būtų naudinga šalies gynybai, bet kartu pasitarnautų ir ekologijai.

Redakcijos nuotr.

O J. Razma pridūrė, kad konservatoriai ketina nepritarti siūlymui leisti miškuose statyti gyvenamuosius ar poilsinius namus. „Suprantam, į ką tai išvirstų ir kuo tie miškai taptų, ypač ežeringose vietose. Buvęs aplinkos ministras norėjo didinti plynus kirtimus, tačiau laiku sureagavom ir užkirtom tam kelią. Bet reikia pasakyti, kad padėtis tikrai nėra bloga, miškingumo procentas šalyje išlieka stabilus“, – apibendrino J. Razma.

Nuo ekologijos diskusija netrukus pakrypo prie finansų, o tada neišvengiamai vėl grįžo prie šalies saugumo ir gynybos reikalų. Susirinkusieji konservatorių teiravosi, ar jie žinantys kokį racionalų būdą, kaip būtų galima didinti finansavimą gynybai, nenuskriaudžiant kitų sričių.

L. Kasčiūnas kalbėjo apgailestaujantis, kad dabartiniai valdantieji renkasi eiti lengviausiu keliu – skolintis ir didinti mokestinę naštą, tuo tarpu diskusijos apie tai, kad sutaupyti būtų galima ir parengus tvirtą ekonominio augimo strategiją ar optimizavus valdymo kaštus – nėra.

„Valdantieji žada skolintis, bet grąžinti skolas reikės kitai vyriausybei ir tai taps dideliu galvos skausmu. Augant ekonomikai kasmet ir taip surenkama daugiau lėšų į biudžetą, tačiau valdantieji nori ir 3–4 klasių mokinius nemokamai maitinti, ir didinti NPD už vaiką, ir plėsti nemokamo transporto, PVM lengvatas kai kuriems maisto produktams. Taip neišeina. Jei nori stipriau pafinansuoti gynybą, turi žmonėms sąžiningai pasakyti, kad jokios supergerovės valstybės šiuo metu negalime planuoti. Mūsų kadencijoje buvo pasiektas geras balansas, pensijos, atlyginimai, minimali alga pakilo labai stipriai, o ir gynybos finansavimą padidinome nuo 1 iki daugiau nei 2 milijardų eurų. Balanso reikėtų siekti ir dabar, o ne žadėti naujas socialines garantijas“, – kalbėjo J. Razma.

Užs. Nr. 89