„Lietaus“ nuotr.

„Ir kas galėjo pagalvoti, kad kelionė į Plungę plungiškiams pristatyti naujojo „Lietaus“ dažnio, paliks tiek daug įspūdžių, atneš tiek naujų pažinčių“, – šypsosi radijo laidų vedėja Donata Gutauskienė-Laisva, grįžusi iš Žemaitijos. Trečiadienį ji su kolega, radijo stoties „Lietus“ programų direktoriumi Gintu Vaičikausku vyko į kitą Lietuvos galą pranešti džiugios žinios – nuo šiol antra klausomiausia radijo stotis Plungėje gros dar garsiau ir stipriau.

„Kelionės tikslas buvo ne tik pristatyti naujieną, kad nuo šiol mylimai Plungei „Lietus“ pradėjo groti atskiru dažniu – 97,3 MHz bangomis, bet ir patirti nuotykių – jungtis į tiesioginį eterį iš ryškiausių miesto vietų, gyvai susipažinti su klausytojais bei išdalinti krūvą lauktuvių. Bet kad bus taip, kaip buvo, švelniai sakant, nesitikėjome“, – pasakojo G. Vaičikauskas.

„Su Gintu juokavome, kad mus „nurengė vidury baltos dienos“, tik gerąja prasme – per keletą valandų išdalinome visas dovanas, marškinėlius, vardinius lietsargius, sutikom milijoną žmonių, aplankėm daugybę vietų, kuriose tikrinom, ar groja „Lietus“… Įdomiausias įvykis, kuris nutiko Plungėj, tai kuomet vienas klausytojas, per radiją išgirdęs, jog kviečiame gyvai susitikti, atėjo ir pakvietė į šarvojimo salę. Jis ten dirba ir norėjo parodyti, kad tai – gražiausia šarvojimo salė Lietuvoje“, – ilgai prisiminsianti šį įvykį sakė Laisva.

Jiedu teigia iš šio nuotykio, ir iš to, apie ką kalbėjosi su sutiktais plungiškiais, net parsivežę idėją šiokiems tokiems „Lietaus“ muzikinio tinklelio pokyčiams.

„Dar nenorime šių minčių garsiai išduoti, bet „Lietus“ – visos Lietuvos muzika. Ir visiems žmonėms. Mums kiekvienas svarbus, net jau ir, galbūt, nebe šiame pasaulyje esantis. Juo labiau – o ką gali žinot – gal anapus iškeliavę irgi klausosi radijo“, – mįslingai kalbėjo iš šarvojimo salės išėjęs G. Vaičikauskas.

„Tokios kelionės pas klausytojus – be galo šiltos ir įkvepiančios. Žmonės ateina susitikti, net, galima sakyti, atskuba, su dovanomis, plačiomis šypsenomis, degančiomis akimis. Apsikabinam, lyg būtume seni pažįstami, nes mes juos žinome iš skambučių į studiją, daugybės laiškų, jie mus kasdien girdi savo radijo imtuvuose, esam tarsi šeima. Sunku net nupasakoti tą jų nuoširdumą ir tikrumą“, – dalijosi Laisva.

„Visus, gyvenančius didmiesčių burbuluose, reiktų paraginti pakeliauti po miestelius, provincijas bent kartą į savaitę, kad pajustume tą gerumą, nusiimtume susireikšminimo kaukes, kad esam labai svarbūs ir darom didelius dalykus. Žmonės yra nuostabūs. Būtent tokį jausmą parsivežėme iš šio nuotykio“, – pasakojo Gintas.