Elenos JURKUVIENĖS asmeninio albumo nuotr.

Šeima yra pats brangiausias turtas, kurį nepaliaujame puoselėti, branginti ir vertinti. Pedagogė Elena Jurkuvienė su vyru ūkininku Ramūnu – rietaviškiai, abu užaugę gausiose ir darniose šeimose. Sutuoktiniai, matydami savo tėvų pavyzdį, ir patys augina penkis vaikus bei kasdien jiems skiepija iš kartos į kartą perduodamas šeimos tradicijas ir vertybes, nes tai, anot jų, yra ne tik prasmė, bet ir gyvenimo šviesa.

Didmiestis nesužavėjo, sugrįžo į gimtinę
E. Jurkuvienė gimė ir dalį vaikystės praleido vos 10 kilometrų nuo Rietavo nutolusiame Žadvainų kaime. Vėliau kurį laiką gyveno Vatušių kaime, lankė Rietavo vidurinę mokyklą. Mama Elena Pakalniškienė dirbo pardavėja, bet vėliau šį darbą paliko, kad galėtų visa širdimi atsiduoti ir rūpintis gausia šeima, kurioje augo penki vaikai. Tėvelis Aloyzas Pakalniškis dirbo vairuotoju kolūkyje, vėliau ėmėsi ūkininkavimo.

Baigusi vidurinę mokyklą pašnekovė pasirinko dailės ir technologijų studijų kryptį Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje. Baigusi ją pradėjo dirbti Rietavo katalikiškoje vidurinėje mokykloje dailės mokytoja.

„Tapus dailės mokytoja atėjo supratimas, kad dar kažko lyg ir trūksta, papildomai baigiau Telšiuose išlyginamąsias studijas. Vėliau įstojau į Šiaulių universiteto pedagoginį skyrių ir gavau aukštojo išsilavinimo diplomą. Žinių buvo negana, praėjus kuriam laikui kibau į dar vienus mokslus, baigiau priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogikos persikvalifikavimo studijas Vytauto Didžiojo universitete Kaune“, – pasakojo rietaviškė.

E. Jurkuvienė prisimena, kad nei vaikystėje, nei sulaukus vyresnio amžiaus niekada nesvajojo ir nesiekė savo ateities susieti būtent su pedagoginiu darbu. Moteris tvirtai žinojo tik vieną faktą – kad labiau už viską nori piešti. Tačiau, anot pašnekovės, jos meniniai gebėjimai nebuvo stipriai išlavinti, todėl nutarė toliau gilintis į pedagogikos studijas Telšiuose.

Po studijų moteris sugrįžo gyventi atgal pas tėvus į gimtąjį miestelį. O kiek vėliau jos gyvenime atsirado antra širdies puselė. Atšokę vestuves ir radę darbus, iš Rietavo savivaldybės niekur nebeišvyko.

Žiniomis dalinasi su priešmokyklinukais
E. Jurkuvienė atviravo, kad šiandien jos pagrindinis darbas yra būti mama. Kai užsidarė Rietavo katalikiška mokykla, kurį laiką rietaviškė dirbo draudime ir su neįgaliaisiais. Vėliau, kai praaugo mažiausias šeimos narys, sugrįžo dirbti kaip mokytojo padėjėja į Rietavo Lauryno Ivinskio gimnaziją. Po kurio laiko gimnazijos direktorė E. Jurkuvienei patikėjo priešmokyklinukus, su jais moteris dirba jau šeštus metus.

Elenos JURKUVIENĖS asmeninio albumo nuotr.

Pašnekovės sutuoktinis Ramūnas taip pat kilęs iš Rietavo apylinkių, baigė Žemės ūkio akademiją Kaune, inžinerijos studijas ir jau apie 28-erius metus ūkininkauja kartu su savo tėvu ir broliu. Augina galvijus, laiko melžiamas karves.

Elena ir Ramūnas abu kilę iš daugiavaikių šeimų, tad ir jų pačių šeima tokia pati – augina penkis vaikus. Dukra Gerda baigė biomechaniką ir šiuo metu dirba gamybos technologe medicinos priemones gaminančioje įmonėje. Sūnus Karolis baigė informacinių technologijų studijas ir dirba programuotoju. Rapolas studijuoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje agronomiją. Na, o mažiausieji – šeštokas Motiejus ir trečiokas Jokūbas – lanko Rietavo L. Ivinskio gimnaziją.

Visi Jurkų šeimos vaikai turėjo progą paragauti ir menų, lankė Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklą.

Produktyvus laisvalaikis su šeima
Po dienos darbų Jurkų šeima mėgsta aktyviai ir produktyviai leisti laiką: skaityti knygas, lankytis spektakliuose, koncertuose. Dar vienas jų bendras pomėgis – kelionės. Be to, Ramūnas aktyviai dalyvauja protmūšiuose, neretai ir į krepšinio aikštelę išbėga pamėtyti kamuolio.

Pati E. Jurkuvienė anksčiau mėgdavo prisėsti prie rankdarbių, o dabar mieliau atsiverčia patikusią knygą. Šeimos atžalos save realizuoja įvairiose veiklose: sportuoja, piešia ir muzikuoja.

„Be to, stengiamės puoselėti ir išlaikyti šeimos tradicijas, kurios gyvuoja jau daug metų – tai mano ir vyro šeimų susitikimai per didžiąsias kalendorines šventes, taip pat vyro giminės susitikimai, apie kuriuos reikėtų net atskiro pasakojimo. Vaikai jų visada laukia ne ką mažiau nei Kalėdų“, – atviravo pašnekovė.

Elenos JURKUVIENĖS asmeninio albumo nuotr.

Moteris pasakojo, kad šeimoje visada yra laikomasi susitarimo – visas kalendorines šventes bei gimtadienius sutikti namuose. Kūčių vakarą visa šeima važiuoja pas vyro tėvelį ir ten keičiasi dovanomis, daro bendrą nuotrauką. Kalėdos švenčiamos pas Elenos tėvus, kur taip pat susirenka visa šeima ir prie stalo susėda apie 20–30 žmonių. Panašiai ir per Velykas, Vėlines ar kitas šventes.

Smagiausias metų susiėjimas, anot E. Jurkuvienės, – vyro giminės iš mamos pusės susitikimas, kuris vyksta kiekvienais metais ir į kurį suvažiuoja apie 60 žmonių. Visada būna iš anksto pasirenkama tema, pagal kurią metų bėgyje visi renkasi aprangą. Sugalvojama ir „kultūrinė“ programa, pasiskirstomi darbai. Vieni atsakingi už pramogas, kiti už sveikinimus, kažkas už virtuvę, išrenkama vieta susitikimui. Yra buvusios piratų, Lietuvos savanorių, pasakų veikėjų ir dar daug kitų temų. Į susitikimą žmonės su palapinėmis pradeda rinktis penktadienį, o skirstosi tik sekmadienį.

Šventės šventėmis, bet ne mažiau svarbu, pasak E. Jurkuvienės, rasti, kuo praskaidrinti ir savo kasdieną. Kai pavyksta surasti nors akimirką laisvo laiko, moteris visada prisimena draugus, kitus savo artimuosius, kuriuos norisi aplankyti. Dar vienas būtinas dalykas – retkarčiais pakeisti aplinką, kur nors išvažiuoti ir prasiblaškyti.

Vasarą, kai laisvo laiko yra daugiausia, vakarais ir rytais rietaviškė mėgsta iš savo namų terasos pasigrožėti Rietavo vaizdu. Pasak jos, svarbiausia – nepamiršti pasidžiaugti mažais, bet labai reikšmingais dalykais, kad gyvename būtent tokį ir ne kitokį savo pačių susikurtą gyvenimą.