Regina Miežetienė – poetinio žodžio ir muzikos žmogus

Baltos mintys, baltas žodis,
Balto šerkšno stygos groja,
Balto grožio baltą rožę,
Tau, širdie, padovanojęs,
Baltas laikas nesustoja –
Baltumu sekundės tuksi…

Kiekviena asmenybė turi savo istoriją, tačiau kai kurių žmonių kelias – tarsi iš ypatingos žemaitiškos giesmės: gilus, tvirtas, išlaikantis kartų ryšį. Tokia yra mokytoja, poetė, muzikantė Regina Miežetienė (Jurkaitytė), kilusi iš Plungės rajono, Stirbaičių kaimo, bet šiuo metu daug laiko praleidžianti Klaipėdoje bei noriai pasirodanti įvairiuose kultūriniuose renginiuose.

Šeima – stiprybės pamatas
Regina gimė 1953 m. gegužės 23 d. gausioje vienuolikos vaikų Juozo Jurkaičio ir Zofijos (mergautinė pavardė – Valužytė) šeimoje. Vaikystė ir jaunystė didelėje šeimoje išmokė darbštumo, bendrystės ir humoro – savybių, kurios iki šiol ją lydi kasdienybėje.

Baigusi Platelių vidurinę mokyklą, Regina pasirinko pedagogės kelią: studijavo Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginiame institute ir tapo lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja. Šiai profesijai atidavė net 41-erius savo gyvenimo metus, iš jų 30 – Plateliuose.

Sukūrusi šeimą, užaugino du itin muzikalius vaikus. Sūnus Raimundas su šeima gyvena Kretingoje. Jis – dviejų vaikų, Austėjos ir Ovidijaus, tėtis. Dukra Vitalija įsikūrusi Klaipėdoje, augina du sūnus – Domą ir Nojų. Regina šiandien ne tik močiutė, bet ir promočiutė. Su šypsena save vadina senoviškai – „probabe“, mat anūkė Austėja Reginai padovanojo du labai judrius ir, kaip ji sako, dainingus proanūkius.

Kad muzika – Reginos kraujyje, ji juokais sako nė kiek neabejojanti. Ir tam yra rimtas pagrindas. Tėvas Juozas, žinomas apylinkėse dėl linksmų istorijų ir improvizuotų dainų, buvo kviečiamas kartu su mama piršliauti. Humoras ir improvizacija – tikrosios žemaitiškos kūrybos šaknys – perduotos ir vaikams. Du Reginos broliai dvyniai Aleksas ir Edvardas taip pat buvo gerai žinomi vestuvių muzikantai.

Tokiu būdu muzika natūraliai įsiliejo į kiekvieną giminės namų kampą. Regina ir pati be dainos neįsivaizduoja gyvenimo. Studijų metais, įkvėpta dainininko Virginijaus Stakėno, savarankiškai išmoko groti gitara ir šis instrumentas ją lydi iki šiol. Be to, moteris myli liaudies dainą, buvo žinomo folkloro ansamblio „Platelē“ įkūrėja ir šiandien aktyviai dalyvauja visuose jo koncertuose, išvykose po Lietuvą ir į svečias šalis, ne kartą ansambliečiai pasirodė ir televizijoje.

Giminėje – muzikos ir kūrybos gysla
Regina – savotiška grandis tarp kelių kūrybingų kartų. Jos sūnus Raimundas šiandien – gana populiarus muzikantas, dainuojantis ir grojantis klavišiniais, akordeonu bei gitara. Jos sūnus Ovidijus – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas, pasirinkęs studijuoti akordeoną, tarptautinių konkursų laureatas. Dukros Vitalijos sūnus Nojus nenusileidžia pusbroliui: baigęs Jeronimo Kačinsko meno mokyklos klarneto specialybę, yra pelnęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą, Prezidento padėką, koncertuoja gerai žinomoje uostamiesčio kapeloje „Mingė“.

Muzikalioji Reginos dukra Vitalija taip pat nesiskiria su daina nuo pat mažumės: pirma su plateliškiais, o dabar dainuoja unikalioje, patį seniausią etnografinį repertuarą atliekančioje Klaipėdos folkloro grupėje „Vakarinė“.
Džiaugiasi ir didžiuojasi R. Miežetienė savo vaikais bei anūkais. Ir tiki, kad muzikinė tradicija, kaip ir lietuvybė bei žemaitiškumas, jų šeimoje niekada neužges, ją pratęs mažieji proanūkiai.

Klausytojų laukiama poetė
R. Miežetienė – ne tik mokytoja, dainingos giminės palikuonė, bet ir poetė, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė, išleidusi keturias knygeles. Jose – ilgesys, gyvenimo prasmės paieškos ir beprasmybės pajautimas, meilė ir daugybė kitų temų persipina į vieną gyvą audinį, kur širdies virpesys niekada nepraranda nuoširdumo, o prasmės paieškos tampa šviesiu kelrodžiu paklydusiajam. Todėl prisiliečiama ir prie tautinės tapatybės ištakų, žymių asmenybių, tokių kaip Simonas Daukantas, Maironis, Vydūnas, Žemaitė, Jonas Biliūnas, Vytautas Mačernis, Salomėja Nėris ir kt.

Vienos knygelės galinio viršelio tekste poetė tarsi kviečia į savo kūrybos namus: „Mano žodžio langas atvertas. Tad teišeina pasisvečiuoti dainos giminė – poezija bei visi jos draugai, kuriems reikalingas net mažiausias lašas, erdvėj išsigryninęs.“

Kas pažįsta Reginą, žino, kad ji stipri dvasia ir kūnu, visada randanti gerą patarimą artimui sunkioje situacijoje, o savo jautrią sielą yra sudėjusi į poeziją. Be to, ji niekada nenustygsta vietoje, amžinai jauna ir žvali – laikas jai tarsi sustojęs. Kur nors pakviesta paskaityti poezijos ar padainuoti pritariant draugei gitarai – lekia kaip ant sparnų. Neseniai su dukra Vitalija pasirodė Kretingos rajono Rūdaičių bei Kurmaičių bendruomenėms, šeštadienį skubėjo į Akmenės kultūros centrą.

„Tikiuosi, kad dar leis Dievulis pasidžiaugti gyvenimu – žodžiu, muzika, darbu, buvimu žmogui su žmogumi, – sako Regina, džiaugdamasi kiekviena diena ir susitikimais su žmonėmis, vertinančiais jos kūrybą. – Juk naktis į šviesą, žvaigždėtą Sietą, /mėnulio ragas leis patikėti,/ kad laiko gruodas nebus per kietas/ žibuoklei skleistis, akims žydėti…“