Per kančias į žvaigždes – mažesnius būsto išlaikymo mokesčius, šiltesnį ir jaukesnį butą, gražesnę aplinką – taip būtų galima nusakyti daugiabučių gyventojų, kurių namas renovuojamas, kasdienybę. Visi žinome: kur statybos, ten ir buitiniai nepatogumai, nerimas dėl darbų kokybės, renovacijos proceso sklandumo, finansinių išlaidų. Rūpesčiai kamuoja ir A. Jucio gatvės 36-ojo namo Plungėje gyventojus. Jiems kyla daugybė klausimų dėl namo atnaujinimo darbų kokybės. Negalėdami rasti atsakymų į juos savo jėgomis plungiškiai pagalbon pasikvietė „pastiprinimą“ – žurnalistus.

Renovuojamo penkiaaukščio gyventojus piktina sumažėję balkonai

A. Jucio gatvės 36-asis namas renovuoti pradėtas metų pradžioje – sausio mėnesį. Projekto darbų rangovas – uždaroji akcinė bendrovė „Armeringa“. Tą dieną, kai dalyvavome gyventojų susitikime su daugiabučio renovacijos projekto darbų užsakovės savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ vyr. inžiniere, namo administratore Daiva Bertašiene, techninę priežiūrą vykdančiu Stasiu Jurkumi ir rangovams atstovaujančiu statybos darbų vadovu Gintaru, statybininkai šiltino fasado sienas.

Išsamiai problemas, keliančias nerimą butų savininkams, mums išsakė vienas iš daugiabučio gyventojų – Algirdas Kazlauskas. Vyras, ilgus metus dirbęs vadovaujamą darbą vienoje iš Plungės statybos įmonių, niekaip negalėjo suprasti, kodėl renovacijos metu, nepasitarus su gyventojais, buvo pakeistas balkonų sienų šiltinimo sprendimas – vietoje projekte numatyto 18 cm sluoksnio uždėtas daug storesnis – 30 cm – apšiltinimo sluoksnis, dėl kurio maži butų balkonai tapo dar mažesni, nei buvo.

Daugiabučio gyventojai piktinosi ir tuo, kad atnaujindami balkonus statybininkai neatlieka atitvarų vidaus apdailos – HPL plokštes įrengia tik ant išorinės pusės. „Iš vidaus pusės matosi armatūra – metalas, kuris atrodo tarsi kopėčios. Pagalvokite, jeigu į tokį balkoną išeis vaikas, jis būtinai bandys lipti tomis „kopėčiomis“. Toks sprendimas labai nesaugus“, – protino atsakingus specialistus namo gyventojai.

Pasipiktinimas atrodė visai pagrįstas. A. Kazlauskas pirštu baksnojo į techninio projekto architektūrinę dalį, kurioje juodu ant balto užrašyta, kad HPL plokštės kniedėmis turi būti pritvirtintos ir vidaus, ir išorės pusėje.

Redakcijos nuotr.

Rangovas pakeitimus derina su užsakovu, o ne su butų savininkais

Įmonės „Armeringa“ statybos darbų vadovas priekaištus, mestus į statybininkų daržą, atrėmė: „Dokumentuose, kuriais vadovaudamiesi vykdome renovaciją, balkonų vidaus apdaila nenumatyta. O pakeitimai dėl balkonų sienų apšiltinimo priimti dėl to, kad darbai pradėti šaltuoju metu, yra suderinti su projekto užsakovu „Plungės būstu“.“

Gyventojams pasidomėjus, kodėl jie nesuderinti su butų savininkais, rangovų atstovas atsakė, kad įmonė to daryti neprivalanti.

Dalis problemų kyla dėl komunikacijos trūkumo

Klausantis diskusijos iš šono, piršte piršosi trys prielaidos: pirmoji – rangovai ir gyventojai turi skirtingus techninius projektus, antroji – niekas nieko niekam neprivalo (išskyrus gyventojus, kurie turės apmokėti renovacijos darbus), ir trečioji – visiškas komunikacijos tarp renovacijos administratoriaus, techninės priežiūros vykdytojo ir butų savininkų nebuvimas.

O komunikacija būtina – juk žmonėms reikia žinoti, kad procesas vyksta sklandžiai, išsiaiškinti, kodėl vienas ar kitas darbas jiems atrodo atliktas nekokybiškai ar ne pagal projektą. Galų gale, kam, jei ne investuotojams, akyliausiai kontroliuoti, kaip leidžiami jų pinigai.

A. Kazlausko teigimu, SĮ „Plungės būstas“ atstovai neskuba atsiliepti į kvietimą susitikti: „Praėjusią savaitę kvietėmės namo administratorę, vyr. inžinierę. Mums buvo pasakyta, kad niekas neatvažiuos. Siūlėmės, kad patys į įstaigą atvažiuosime – nepriėmė.“

Vyr. inžinierė V. Budreckienė su priekaištu nesutiko: „Atvažiuojame prie namo kiekvieną savaitę, gyventojai į susitikimus neateina, nebent vienas, kitas. Praėjusią savaitę, prieš šventes, tikrai neatvažiavome, bet ir neprivalome kaskart važinėti.“

Biurokratai mėgsta raštus

V. Budreckienė į gyventojų klausimus žadėjo atsakyti tik gavusi raštišką paklausimą. „Man reikia pažiūrėti projekto dokumentus. Negaliu visko mintinai žinoti, kai administruojame 19 objektų renovaciją“, – kalbėjo vyr. inžinierė. Ir ją būtų galima suprasti, jeigu ne ta aplinkybė, – „Plungės būsto“ darbuotojai iš anksto žinojo, kad namo gyventojai per susitikimą tikisi išsiaiškinti jiems rūpimus klausimus.

Redakcijos nuotr.

Mus, pašaliečius, stebino specialistų pozicija – juk atrodo taip paprasta čia pat, nieko nelaukiant, imti ir atsiversti reikalingus „popierius“ ir vietoje išsiaiškinti, kokie sprendiniai juose numatyti. Juk niekas profesionaliau už profesionalą nepaaiškins žmonėms, kaip iš tiesų turi būti atliekami vieni ar kiti darbai.

Galbūt dalykiškesniam pokalbiui trukdė žurnalistai – „Plungės būsto“ vyr. inžinierė jau susitikimo pradžioje atvirai priekaištavo gyventojams už tai, kad pasikvietė žiniasklaidos atstovus.

Kalti dideli darbų krūviai

Dėl tinkamos komunikacijos trūkumo ir nebuvimo kyla nemažai bendravimo problemų tarp renovacijos vykdytojų ir gyventojų. Kai butų savininkai nėra pakankamai informuoti apie atliekamų darbų etapus, terminus, pakeitimus, atsiranda nepasitikėjimas ir įtampa.

Todėl SĮ „Plungės būstas“ direktoriaus Eugenijaus Palubinsko kitą dieną telefonu teiravomės, ar įmonės darbuotojai visada taip nenoriai komunikuoja su renovuojamų namų gyventojais, kitais įmonės klientais. Direktorius gynė savo darbuotojus: „Žinote, darbo krūvis didelis – administratorė administruoja 50 namų, vyr. inžinierė prižiūri daugybę renovuojamų objektų. Neįmanoma atsakyti į kiekvieną klausimą nepasitikslinus dokumentuose, tad kartais geriau patylėti, nei pasakyti bet ką. Vyr. inžinierė tikrai išmano savo darbą, įmonei būtų sunku surasti žmogų į jos vietą.“

E. Palubinskas kalbėjo, kad dėl sumažėjusių balkonų kalti ir patys gyventojai, kurie nesutiko jų įstiklinti, dėl ko su architektų sutikimu ir buvo priimti pakeitimai dėl balkonų sienų šiltinimo.

Visos pusės žodžiu sutarė – balkonų atitvarų vidaus apdaila būtina

Išvažiuodami iš susitikimo girdėjome A. Kazlausko prašymą: „Sienos jau apšiltintos, nieko nebepakeisime, bet reikalausime, kad balkonų atitvarų apdaila būtų atlikta iš abiejų pusių. Tikrai nepasiduosime, nes šitaip palikti, kaip yra dabar, negalima. Niekas neleis tokių renovacijos darbų priduoti.“

Buvo apmaudu už žmones, kurių turtas renovuojamas ne taip, kaip savininkai norėtų, bet vėliau išgirdome ir džiugesnių naujienų.

Paaiškėjo, kad, žurnalistams išvažiavus, specialistai kartu su gyventojais vis dėlto atsivertė projekto dokumentus ir sužiūrėjo, kaip pagal juos turėtų būti atnaujinti balkonai. Kitą dieną paskambinome A. Kazlauskui. Vyras pasakojo, jog būtent tada ir paaiškėjo, kad jam atsiųstas techninis projektas skyrėsi nuo to, kurį turėjo rangovai. O kitame variante balkonų atitvarų apdaila iš vidaus, deja, nenumatyta.

„Aptardami situaciją priėjome bendrą išvadą, kad tokius balkonus eksploatuoti būtų nesaugu. Todėl nutarta, kad vidaus apdailą statybininkai atliks. Už tai jiems bus užmokėta atskirai – panaudojant lėšas, kurios iš gyventojų surinktos namo priežiūrai. Parašiau „Plungės būstui“ raštą, kuriame išdėsčiau pretenziją dėl klaidinančių renovacijos projekto dokumentų, ir prašymą, kad papildomai būtų atlikta balkonų atitvarų vidaus apdaila. Atsakymo dar negavau, bet visi tikimės, kad jis bus palankus – kad, kaip ir sutarta žodžiu, rangovams darbai bus apmokėti iš pinigų, kurie iš gyventojų surinkti namo priežiūrai ir remonto darbams“, – pasakojo A. Kazlauskas.

Pataria būti atidiems

Buvęs ilgametis statybos darbų direktorius kalbėjo, kad planuojant renovacijos darbus neturėtų būti priimami sprendiniai, kuriuos įgyvendinus sumažėja žmonių balkonai ar dėl sienos apšiltinimo susiaurėja matomumas pro langą, kaip atsitiko jų name ir priešais esančiame daugiabutyje. Plungiškis įspėja gyventojus, kuriems renovacijos rūpesčiai dar tik ateityje: norint išvengti tokių nemalonių staigmenų, būtina atidžiai išstudijuoti techninį projektą.

Redakcijos nuotr.