Asociatyvi nuotr.

Sau­sio 26 die­ną Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­mo Plun­gės rū­mų tei­sė­jas iš­nag­ri­nė­jo Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Klai­pė­dos apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rės pa­reiš­ki­mą dėl pro­ce­so už­bai­gi­mo teis­mo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu su­rink­tą me­džia­gą. 100 eu­rų sko­lą „iš­mu­ši­nė­ję“ V. K. ir L. S. nu­baus­ti pu­sės me­tų lais­vės ap­ri­bo­ji­mo baus­me.

Abu vy­rai kal­tin­ti sa­va­val­džia­vi­mu. Kaip nu­ro­dy­ta kal­ti­na­ma­ja­me ak­te, praė­ju­sių me­tų rugp­jū­čio 2-osios va­ka­re prie Paukš­ta­kių tven­ki­nio V. K., rei­ka­lau­da­mas grą­žin­ti ta­ria­mą sko­lą už at­lik­tus dar­bus, ne ma­žiau kaip du kar­tus kumš­čiu smo­gė J. Z. į skruos­tą, dėl ko už­pul­ta­sis nu­griu­vo ant že­mės, ir ne ma­žiau kaip du kar­tus spy­rė į šo­ną. O L. S. iš J. Z. mo­bi­lio­jo te­le­fo­no dėk­lo pa­gro­bė ten įdė­tus 100 eu­rų.

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio pa­bai­go­je įta­ria­muo­ju ap­klaus­tas V. K. sa­vo kal­tę pri­pa­ži­no tik iš da­lies. Pa­rei­gū­nams jis pa­sa­ko­jo, kad kar­tu su sū­nė­nu L. S. da­žė J. Z. gy­ve­na­mo­jo na­mo lan­gus. Už­sa­ko­vas už at­lik­tus dar­bus mo­kė­da­vo, ta­čiau li­ko sko­lin­gas 100 eu­rų. Skam­bu­čiai ir pra­šy­mai grą­žin­ti sko­lą ne­va ne­gel­bė­jo. Rugp­jū­čio 2-ąją V. K. su­si­ti­ko su sū­nė­nu šven­tė­je. Kal­ba pa­si­su­ko apie ne­grą­žin­tą sko­lą. Dar kar­tą pa­ban­dė pa­kal­bė­ti su J. Z. te­le­fo­nu, ta­čiau ir vėl be re­zul­ta­tų. Ga­liau­siai iš­siaiš­ki­no, jog J. Z. yra prie Paukš­ta­kių tven­ki­nio, tad į kom­pa­ni­ją pa­siė­mę vie­ną ne­pa­žįs­ta­mą as­me­nį L. S. pri­klau­san­čiu au­to­mo­bi­liu nu­va­žia­vo ten.

Anot V. K., vy­ko tik pa­kal­bė­ti ir jo­kių smur­ti­nių veiks­mų ne­pla­na­vo. Vi­si trys iš­li­po iš au­to­mo­bi­lio, kar­tu vy­kęs ne­pa­žįs­ta­ma­sis li­ko sto­vė­ti prie au­to­mo­bi­lio, o jie nuė­jo link tven­ki­nio. Pra­si­dė­jus po­kal­biui apie sko­lą, J. Z. jos esą ne­nei­gė. Ga­liau­siai po­kal­bis vir­to žo­di­niu konf­lik­tu, o žo­džiai pe­rau­go į grum­ty­nes. Be­si­tam­pant už rū­bų V. K. stip­riai su­da­vė J. Z. vie­ną kar­tą del­nu į vei­dą, ir abu par­griu­vo. Grum­ty­nes nu­trau­kė L. S. Beei­nant link au­to­mo­bi­lio sū­nė­nas pa­ma­tė ant že­mės nu­kri­tu­sį J. Z. te­le­fo­ną. Pa­ma­tęs te­le­fo­no dėk­le už­kiš­tas dvi ku­piū­ras po 50 eu­rų, juos pa­siė­mė sa­ky­da­mas: „Štai sko­la.“

Šių me­tų sau­sį ap­klaus­tas L. S. kal­tės ne­si­kra­tė. Pat­vir­ti­no be­veik vi­sus V. K. žo­džius. Tie­sa, jau­nas vy­ras nu­ro­dė, kad už at­lik­tus dar­bus jam esą tu­rė­jo su­mo­kė­ti dė­dė, nes jis gau­da­vo pi­ni­gus iš už­sa­ko­vo. Ta­čiau pi­ni­gų V. K. ne­da­vė sa­ky­da­mas, jog jam ne­su­mo­kė­jo J. Z. L. S. ne­slė­pė, kad vie­ną kar­tą po at­lik­tų dar­bų bu­vo nu­va­žia­vęs pas už­sa­ko­vą į na­mus ir pra­šė su­mo­kė­ti tuos 100 eu­rų, ta­čiau jam bu­vo pa­sa­ky­ta, jog dar­bo už­mo­kes­čio pra­šy­tų dė­dės. Apie su­si­ti­ki­mą šven­tė­je, ke­lio­nę prie tven­ki­nio L. S. pa­pa­sa­ko­jo pra­ktiš­kai tą pa­tį, ką ir V. K. Na, o grum­ty­nės esą pra­si­dė­jo ne dėl sko­los, o dėl praei­ties nuo­skau­dų. Vy­ru­kas ne­slė­pė, kad paė­mė pi­ni­gus iš J. Z. te­le­fo­no dėk­lo. Su­ži­no­jęs, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis krei­pė­si į po­li­ci­ją dėl už­puo­li­mo ir 100 eu­rų paė­mi­mo, pa­pra­šė sa­vo tė­čio pa­kal­bė­ti su J. Z., at­si­pra­šy­ti už jį ir per­duo­ti tuos 100 eu­rų. Be­je, jau­nas vy­ras nuo 13 me­tų gy­ve­na ir dir­ba už­sie­ny­je ir į Lie­tu­vą grįž­ta tik ato­sto­gų 1–2 sa­vai­tėms.

Po grum­ty­nių J. Z. iš­kvie­tė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus, nu­ro­dė vi­sas ap­lin­ky­bes ir krei­pė­si į me­di­kus. Vy­rui me­di­kai nu­sta­tė poo­di­nę skruos­to krau­jos­ru­vą, muš­ti­nę akies sri­ties žaiz­dą, no­sies kau­lų lū­žį, krū­ti­nės su­mu­ši­mą. Vi­sa tai Vals­ty­bi­nės teis­mo me­di­ci­nos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai kva­li­fi­ka­vo kaip ne­sun­kų svei­ka­tos su­trik­dy­mą.

Įver­ti­nęs by­lo­je esan­čią me­džia­gą ir įro­dy­mus teis­mas V. K. ir L. S. pri­pa­ži­no kal­tais dėl jiems ink­ri­mi­nuo­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos. Vy­rų at­sa­ko­my­bę leng­vi­nan­čia ap­lin­ky­be pri­pa­žin­tas kal­tės pri­pa­ži­ni­mas ir nuo­šir­dus gai­lė­ji­ma­sis. Pa­pil­do­mą pliu­są V. K. už­si­dir­bo sa­vo no­ru at­ly­gi­nęs Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos iš­lai­das – 181,26 eu­ro. At­sa­ko­my­bę sun­ki­nan­ti ap­lin­ky­bė – nu­si­kals­ta­ma vei­ka pa­da­ry­ta bend­ri­nin­kų gru­pe.

Teis­mas abiem vy­rams sky­rė vie­no­dą, treč­da­liu su­ma­žin­tą (6 mė­ne­sių) lais­vės ap­ri­bo­ji­mo baus­mę be in­ten­sy­vios prie­žiū­ros, įpa­rei­go­jant tuo lai­ko­tar­piu tęs­ti dar­bą ar­ba bū­ti re­gist­ruo­tiems Užim­tu­mo tar­ny­bo­je.

Ne­su­tik­da­mi su teis­mo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu pa­skir­ta baus­me, V. K. ir L. S. per 14 die­nų tu­ri tei­sę pa­duo­ti pra­šy­mą su­reng­ti by­los nag­ri­nė­ji­mą teis­me. Šia tei­se ne­pa­si­nau­do­jus, bau­džia­ma­sis įsa­ky­mas įsi­tei­sė­ja ir yra ne­skun­džia­mas.