ELTOS nuotr.

Praėjusią savaitę Plungės rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdžio metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Telšių departamentas pristatė analizę, kuo plungiškiai dažniausiai skundžiasi centrui ir ką pavyksta išsiaiškinti. Pasirodo, pastaruoju metu žmonės vis dažniau kreipiasi dėl nemalonių kvapų, tačiau nemaža dalis skundų nenagrinėjami. Diskutuodami apie galimus taršos šaltinius komiteto nariai palietė ir Plungės pramonės parko atsiradimo temą.

Skundų kur kas daugiau
NVSC Telšių departamento direktorė Giedrė Ligeikienė komiteto nariams teigė, jog kasmet skundų gaunama vis daugiau. Antai pernai iš Plungės rajono gyventojų gauta 15 skundų, o šiemet iki rugsėjo NVSC buvo pateikti net 59 nusiskundimai. Tiesa, nemaža dalis jų arba nepasitvirtina, arba būna perduodami nagrinėti kitoms institucijoms.

O pagrįstų skundų skaičių galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. 2021 metais patvirtinti du, vėlesniais metais – tik po vieną skundą. Šiais metais taip pat kol kas pagrįstas buvo tik vienas skundas. Didžioji dalis pagrįstų skundų buvo gauta dėl triukšmo.

Pagrindinė priežastis – kvapai
Anot G. Ligeikienės, pernai ir šiemet NVSC sulaukė nemažai kreipimųsi dėl skleidžiamų kvapų. Su jais susijusių skundų daugėja ne tik Plungės rajone, bet ir visoje Lietuvoje.

Rietavo savivaldybės administracijos nuotr.

Palyginimui: 2024 metais pranešimai dėl kvapų sudarė maždaug pusę visų gautų skundų. Šiais metais fiksuojamai kur kas didesni skaičiai. Iki rugsėjo mėnesio iš visų institucijai pateiktų skundų beveik 90 procentų buvo būtent dėl dvoko.

Pasak pranešėjos, Plungės rajono gyventojai dažniausiai kreipiasi dėl iš fermų sklindančių nemalonių kvapų. Pernai pavasarį ir vasarą pasipylė nusiskundimai dėl mėšlo ir srutų kvapų. Kaip nustatyta, juos sukėlė tuo metu vykdytas laukų laistymas srutomis ir tręšimas nuotekų dumblu.

Sklindančia smarve skundėsi ne tik gyventojai. Sulaukta kreipimosi ir iš vienos ugdymo įstaigos. Departamento vadovės teigimu, buvo išnagrinėtas skundas dėl vieno ūkininko veiklos. Atlikus kvapo koncentracijos matavimus gyvenamojoje aplinkoje, pažeidimų nenustatyta.

„Šiuo metu galiojanti didžiausia leistina kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamojoje aplinkoje yra 8 europiniai kvapo vienetai. O nuo 2026 m. sausio 1 dienos reikalavimai griežtės – bus leidžiami tik 5 europiniai kvapo vienetai. Gyvenamoji aplinka šiuo atveju apima ir tam tikrų visuomeninių objektų teritorijas. Tai viešbučiai, ugdymo įstaigos, poilsio namai ir kita. Kvapų koncentracijos ribinė vertė taikoma tik ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių kvapų taršos šaltinių vertinimui. O skundai dėl tręšiamų laukų nėra nagrinėjami, nes tokie laukai nelaikomi stacionariais kvapų šaltiniais. Tręšiamiems laukams taikomi atskiri reikalavimai“, – paaiškino G. Ligeikienė.

Padėtų teritorijų planavimas
Kvapų kontrole užsiima NVSC sudaryta komisija. Iš anksto suderintu laiku ji atvyksta į nurodytą gyvenamąją aplinką kvapo koncentracijai išmatuoti. Specialistai apsilanko ir ūkinės veiklos, kuri galimai skleidžia taršą, vietoje, įvertinamos jos vykdymo sąlygos.

Kaip vieną iš galimų problemos sprendimo būdų pranešėja įvardijo tinkamą teritorijų planavimą. Pasak G. Ligeikienės, taršą skleidžiantys objektai neturėtų būti statomi greta gyvenamosios aplinkos.

Kaip jau minėjome, skundus dėl nemalonių kvapų ar kitos taršos nagrinėja NVSC. Kreipiantis būtina nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą bei kontaktinius duomenis. Būtina pateikti ir su taršos šaltiniu susijusią informaciją.

G. Ligeikienė akcentavo, jog institucija nenagrinėja privačių asmenų anoniminių skundų. Tiriami tik ugdymo, sveikatos priežiūros ar socialinių paslaugų objektų anoniminiai skundai.

Dėl pramonės parko – daug klausimų
Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininko pavaduotoja Jurgita Latakienė klausė, ar nuo sausio pasikeitus kvapų koncentracijos ribinei vertei NVSC tikisi sulaukti daugiau skundų. G. Ligeikienė atsakė, kad tokia galimybė egzistuoja, tačiau dauguma įmonių esą jau dabar taikosi prie būsimų reikalavimų ir mažina veikloje išsiskiriančių kvapų koncentraciją.

J. Latakienė taip pat domėjosi, kokių priemonių imsis NVSC, siekdamas užtikrinti, kad Plungėje steigiamame pramonės parke neįsikurs kokia tarši įmonė. G. Ligeikienė atsakė, kad visos įmonės privalo laikytis teisės aktų ir reikalavimų, kurie riboja taršią pramonę.

Vis dėlto į diskusiją įsitraukęs Tarybos narys Giedrius Ramanauskas pastebėjo, kad visų galimų pasekmių numatyti neįmanoma: „Pirmiausia reikėtų nepamiršti to, kad ne viskas, kas teršia, smirda. Antras dalykas – net ir išankstinis veiklos vertinimas ir galimos taršos moduliavimas negelbėja nuo techninių avarijų ir jų pasekmių. Tuo galėjome įsitikinti po kitoje savivaldybėje įvykusios plaušo pramonės įmonės avarijos bei nuotėkio. Labai svarbu, kurioje vietoje ir koks pramonės objektas yra planuojamas. Miesto teritorijoje taršios pramonės apskritai neturėtų būti.“

Nors tarnybos mėgsta mojuoti teisės aktais, dažnas savo kailiu esame įsitikinę, kad jie gelbėja ne visada. Tą labai gerai žino ir greta Rietavo veterinarinės sanitarijos gyvenantys žmonės. Iš šios įmonės sklindantys kvapai jau kelis dešimtmečius kartina aplinkinių gyvenimą, tačiau tiek tas pats NVSC, tiek kitos atsakingos tarnybos neranda „vaistų“ šiai problemai išspręsti. Ar neatsitiks tas pats ir pramonininkus viliojančiai Plungei!?