„Ryto“ pagrindinės mokyklos nuotr.

Naujus mokslo metus Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla pasitiks be nuolatinio vadovo – po trijų dešimtmečių šias pareigas palieka Stanislovas Ivanauskas. Ilgametis įstaigos direktorius „Labas, Plunge“ pasakojo, jog per tuos metus patyrė ir džiaugsmo, ir nerimo. Pedagogas sutiko smulkiau papasakoti apie savo karjeros kelią.

Konkursas – nesėkmingas
Pasak Plungės rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Gintauto Rimeikio, S. Ivanausko kadencija baigsis rugpjūčio 29 dieną. Taigi, ateinantis rugsėjis mokyklai savotiškai taps naujos eros pradžia.

Ruošiantis šiems pokyčiams konkursas mokyklos direktoriaus pareigoms eiti buvo paskelbtas dar balandžio pradžioje, tačiau galutiniame atrankos etape dalyvavusi vienintelė kandidatė nesurinko reikiamo balų skaičiaus.

G. Rimeikio teigimu, su Nacionaline švietimo agentūra šiuo metu tariamasi dėl naujo konkurso datos. Jį suorganizuoti užtruks maždaug pusę metų.

Mokyklai tuo tarpu vadovaus laikinasis direktorius. Kas jis, kol kas neatskleidžiama. Savivaldybė skelbia, kad artimiausiu metu dėl šio asmens ketina kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą – asmenį net ir laikinai skiriant į direktoriaus pareigas reikalingas jo antikorupcinis vertinimas.

Vedė jaunatviška energija
„Labas, Plunge“ pakalbino ir su mokykla netrukus atsisveikinsiantį S. Ivanauską. Nors ant nosies – Rugsėjo 1-oji, pedagogas sakė gyvenantis ne naujų mokslo metų pradžios nuotaikomis. Dabar svarbiausias jo rūpestis – perduoti darbus laikinajam vadovui.

S. Ivanauskas vienai didžiausių Plungės mokyklų vadovauja nuo 1990 metų. Į direktoriaus pareigas paskirtas 29-erių metų ir tuo metu buvo vienas iš jauniausių direktorių ne tik rajone, bet ir visoje šalyje.

Pašnekovas prisimena, kad karjeros pradžioje į priekį vedė jaunatviškas entuziazmas, todėl jo darbas neapsiribojo vien tiktai administraciniais reikalais. Pats intensyviausias laikotarpis – iki keturiasdešimtmečio. Vienu metu pedagogas buvo įsitraukęs net į septynias skirtingas veiklas.

Ilgą laiką buvo stalo teniso klubo pirmininku. Šių pareigų atsisakė tik prieš kelerius metus. Pirmininkavo ir rajono švietimo tarybai. Visgi, pasak direktoriaus, būtent mokyklai buvo atiduoti patys darbingiausi ir gražiausi gyvenimo metai.

Sieja glaudus ryšys
Pašnekovo teigimu, per šį laikotarpį buvo visko. Keitėsi tiek pati mokykla, tiek ir joje dirbę žmones. Labai didelį džiaugsmą pedagogui teikia buvę mokiniai ir jų pasiekimai. S. Ivanauskui vadovaujant mokyklai, pasikeitė dvi kartos – pirmieji mokiniai jau atveda savo atžalas. Per savo ilgą karjerą pedagogas treniravo daugiau nei du šimtus stalo teniso užsiėmimus pasirinkusių auklėtinių.

Direktorius ypatingai šiltai atsiliepia ir apie mokyklos kolektyvą. „Buvo gražių įspūdžių. Ko gero, labiausiai įsiminė kelionės – pamatėme daug Europos. Keliaujame jau 15 ar 20 metų. Vykome į kvalifikacines keliones. Taip, buvo ir pakilimų, ir nuosmukių. Tai neišvengiama. Visgi su kolektyvu pavyko sukurti artimą ryšį. Buvome vieningi,“ – „Labas, Plunge“ atviravo S. Ivanauskas.

„Ryto“ pagrindinės mokyklos nuotr.

Būta įvairių pasikeitimų
Suprantama, jog per tris vadovavimo dešimtmečius teko susidurti ir su nemažais sunkumais. S. Ivanauskas prisimena, kad nepriklausomybės pradžioje įstaiga neturėjo galimybės mokytojams išmokėti atlyginimus.

Ypatingai daug nerimo mokyklos bendruomenei kėlė ir prasidėjusi ugdymo įstaigų tinklo pertvarka. Reformos metu buvusi „Ryto“ vidurinė 2003 metais reorganizuota į pagrindinę mokyklą. Nors mokykla ir buvo stipri, tačiau susiklostė nepalanki situacija. Anot direktoriaus, šis momentas buvo itin skausmingas tiek jam pačiam, tiek pedagogams, tiek ir mokinių tėvams. Visgi su tuo buvo būtina susitaikyti.

Kita vertus, ugdymo įstaigos neaplenkė ir teigiami pokyčiai. Mokykla gavo reikalingų investicijų, įvykdyta pirmoji renovacija. Buvo pakeisti mokyklos langai. „Ryto“ pagrindinė mokykla tuo metu buvo vienintelė visame rajone, kurioje buvo įrengtas liftas. Tokiu būdu ji tapo atvira mokiniams, turintiems judėjimo sutrikimų.

Pedagogas akcentuoja, jog šiems vaikams pavyko sėkmingai įsilieti į mokyklos bendruomenę. Reikiamą pagalbą jiems suteikė ne tik ugdymo įstaigos darbuotojai, bet ir patys mokiniai. Direktorius džiaugiasi, kad mokyklos nepalietė su tuo susijusios problemos. Už išugdytas atžalas su negalia sulaukta ir padėkos žodžių.

Nors jėgų dar užtenka, S. Ivanauskas pripažįsta, kad atėjo metas atsisveikinti su aktyvia darbine veikla, būtina laiko skirti ir sau. Baigęs darbus pedagogas žada išvykti poilsiauti, taip pat daugiau dėmesio skirti savo vaikaičiams.