Freepik nuotr.

Korupcija Ukrainoje išlieka ne tik moraliniu, bet ir strateginiu išbandymu. Kol ši šalis ginasi nuo teroristinės Rusijos, turi įveikti ir vidinį priešą – kyšininkavimą.

Didžiulis smūgis prezidentui
Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo inauguracinėje kalboje 2019 metais pabrėžė, kad ukrainiečiai pavargo „nuo patyrusių, pompastiškų politikų, kurie per 28 metus sukūrė galimybių šalį – galimybių kyšininkauti, vogti ir grobstyti išteklius“. Jis pažadėjo kurti „kitų galimybių šalį“, kur visi būtų lygūs prieš įstatymą, o taisyklės – skaidrios ir vienodos visiems.

Naujausias korupcijos skandalas atskleidė, kad ši vizija dar toli nuo visiško įgyvendinimo. Nacionalinio antikorupcijos biuro (NABU) vykdytas tyrimas atskleidė gilų korupcijos tinklą energetikos milžinėje „Energoatom“. Paaiškėjo, kad dabartinių ir buvusių pareigūnų bei verslininkų grupė ėmė 10–15 proc. „atlygį“ už viešųjų pirkimų sutartis.

Skandalo mastas (apie 100 mln. JAV dolerių) kelia didžiulį susirūpinimą: tarp įtariamųjų – aukšto rango asmenys, taip pat verslininkas Timūras Mindichas, ilgametis V. Zelenskio verslo partneris bei asmeninis draugas. Jis kartu su V.Zelenskiu įkūrė bei valdė pramogų studiją „Kvartal 95“. Ši sukūrė serialą „Tautos tarnas“, iškėlusį aktorių į populiarumo viršūnę.

Visuomenės nuomonė Ukrainoje griežta: apklausos rodo, kad net 80 proc. ukrainiečių laiko V. Zelenskį tiesiogiai atsakingu už korupciją. Jis pats teigia esąs įsipareigojęs visiškai bendradarbiauti su antikorupciniu tyrimu, tačiau žala reputacijai jau padaryta.

Šis skandalas turi platesnę reikšmę. Kiekvienas euras, skiriamas gynybai, energetikai ar šalies atstatymui, priklauso nuo partnerių pasitikėjimo. Ukrainai gyvybiškai svarbu įrodyti Vakarams, kad jokie ryšiai, draugystė, verslo interesai nėra stipresni už valstybės interesus. Jeigu Ukrainą remiančios šalys ims manyti, kad skiriami pinigai atitenka ne tik šalies gynybai, bet ir pasiekia korumpuotų veikėjų kišenes, paramos srautai gali sumažėti.

Nusikaltusiems – kalėjimas ir didžiulės baudos
Po 1990 m. nepriklausomybės atkūrimo korupcija ir Lietuvoje buvo plačiai paplitusi. Po 2004 m. įstojimo į Europos Sąjungą padėtis palaipsniui gerėjo. Naujausiame organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirti 63 balai iš 100 galimų ir 32 vieta 180-ies šalių sąraše. Estija užėmė 13 vietą, Latvija – 38. Ukraina užima tik 105 vietą. Šis indeksas parodo, kaip valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją.

Lietuvą taip pat yra krėtę korupcijos skandalai. Politinės korupcijos byloje 2016–2023 m. teisėsauga tyrė ryšius tarp koncerno „MG Baltic“ ir politikų. Buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis kaltintas paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį.

Verslininkas Raimondas Kurlianskis ir E. Masiulis buvo pripažinti kaltais ir nuteisti 5 metų ir 6 mėnesių, Darbo partijos narys Vytautas Gapšys – 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis. „MG Grupei“ skirta 1,1 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 376,6 tūkst. eurų, o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų bauda. Mažesnėmis baudomis nubausti dar du Liberalų sąjūdžio nariai Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis.

2004–2006 m. vyko tyrimas dėl Darbo partijos „juodosios buhalterijos“. Į partijos buhalterinę apskaitą buvo neįrašyta beveik 7 mln. eurų pajamų ir daugiau nei 6 mln. eurų išlaidų.

2016 metais Lietuvos apeliacinis teismas Darbo partijos lyderiui V. Uspaskichui už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą skyrė 6,8 tūkst. eurų baudą. Seimo narys V. Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų, buvusi buhalterė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų, buvusi Seimo narė Vitalija Vonžutaitė – 6,7 tūkst. eurų bauda.

2013 m. Vilniaus apygardos teismas ėmėsi nagrinėti didžiausią korupcijos bylą Lietuvos muitinėje. Kaltinimai pareikšti net 33 muitininkams iš Medininkų kelių posto. Jie rinko kyšius iš vilkikų vairuotojų už formalias muitinės paslaugas. Visi muitininkai pripažinti kaltais. Iš pradžių bendra jiems skirtų baudų suma siekia apie 1,5 mln. litų (435 tūkst. eurų). Bet vėliau baudos sumažintos beveik 10 kartų iki beveik 1,5 tūkst. eurų, nuteisti 29 muitininkai.

Išskirtinis Kauno atvejis
Tačiau yra ir gluminančių pavyzdžių. Buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas nuteistas kalėti 3 metus ir 4 mėnesius, įrodžius, kad bendrovės „Autokauta“ vadovas jam perdavė 260 tūkst. eurų kyšių. Tačiau „Autokaustos“ vadovas Juozas Kriaučiūnas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neva todėl, kad jis bendradarbiavo su teisėsauga. Ši byla išryškino sisteminę korupciją Kauno savivaldybėje, tačiau „Autokausta“ toliau laimi visus didžiausius konkursus Kaune.

Kaip bebūtų, Lietuvos pavyzdys rodo, jog sisteminis darbas, realūs nuosprendžiai gali duoti rezultatų. Tai yra ženklas Ukrainai bei jos rėmėjams: korupcijos prevencija ir kontrolė nėra tik gražių žodžių programa, bet būtinybė šalies išgyvenimui. Mes neturime pasirinkimo: privalome toliau remti Ukrainą jos kovoje su bendru priešu, kuriam pasirodyti mūsų žemėje neleidžia ukrainiečiai.