Šitas tekstas skirtas jums, žemaičiai. Puikiai žinau, kad žemaičių dvasia gyva Skuode, Plungėje, Telšiuose ir visoje Žemaitijoje. Tačiau kai kurie dalykai man kelia nerimą.

Žemaitijos didybė
Esu žemaitis, vaikystę praleidęs Skuode, Ylakiuose, Telšiuose, Plungėje, todėl ši tema man labai artima.

Per amžius žemaičiai garsėjo narsumu ir teisingais pasirinkimais. Jų pergalės prieš vokiečių ordiną sustabdė agresorių veržimąsi. Mindaugas ir Vytautas ne kartą dovanojo žemaičių žemes vokiečių ordinams, bet žemaičiai sukildavo. Žemaitija buvo pagrindinė Žalgirio mūšio priežastis ir pergalės trofėjus.

Žemaičiai prisijungė prie sukilimų prieš caro valdžią, daug jų tapo knygnešiais, ryžtingai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose. Tarp dvidešimties drąsuolių, 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų, septyni buvo kilę iš Žemaitijos. O žemaičių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbis sutelkė mažą tautą ir pavertė ją didžia.

Dabartiniai iššūkiai
O šiandien žemaičiai ar renkasi išmintingai? Kodėl žemaičiai rinkimuose taip ryškiai nubalsuoja už asmenis, dėl kurių Lietuva vėliau patiria gėdą, izoliaciją ir politinius sunkumus?

Persikelkime į 2002–2003 metus. Suprantu, kad sraigtasparniu lakstęs Rolandas Paksas ir fakelai galėjo sujaukti protus. Taip atsitiko ne tik žemaičiams. Politikas siūlė grąžinti mirties bausmę, ją taikyti už prekybą narkotikais, žadėjo kontroliuoti ne tik Vyriausybės darbą, bet ir biudžeto lėšų panaudojimą, pensijų dydį ir kitas sritis.

Politikos analitikai tuomet aiškino, kad šie pažadai nerealūs. Tačiau skambūs pažadai, kaip ir 350 tūkst. egzempliorių tiražu išleistas „Vakaro žinių“ priedas, kuriame buvo paskelbti įtarimai dėl neva žlungančio „Vilniaus banko“, buvo vienintelis būdas pasiekti norimus rinkėjus. Tuos, kurie lengviau patiki bet kuo.

Prezidento rinkimų pirmajame ture tuomet laimėjo Valdas Adamkus, tačiau R. Paksas surinko daugiau balsų Telšių, Mažeikių, Akmenės, Joniškio ir Pagėgių savivaldybėse, taip pat Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, kur gyvena daug ne lietuvių.

Antrojo rinkimų turo metu R. Paksas surinko beveik 55 proc. rinkėjų balsų. Daugiausia balsų jam skyrė žemaičiai: Telšiai – beveik 75 proc., Mažeikiai – 72 proc., Akmenė – 67 proc., Skuodas – 65 proc., Plungė – 65 proc., Kelmė – 64 proc., Rietavas – 64 proc., Kretinga – 59 proc. , Raseiniai – 58 proc., Klaipėdos rajonas. – 55 proc., Šilalė – 57 proc.

Labiau jį palaikė tik Šalčininkų, Visagino, Švenčionių rinkėjai, kurių nuostatos nuolat kelia abejonių dėl jų lojalumo Lietuvai.

R. Paksas tapo pirmuoju Europoje šalies vadovu, nušalintu apkaltos proceso metu. Lietuvos vardas kelis mėnesius neigiamai skambėjo visame pasaulyje. Politikas, kuris kalbėjo apie geros kaimynystės dvasią su Rusija, gyrėsi savo santykiais su Vladimiru Putinu. Galime spėlioti, kad ir R. Pakso rinkiminė kampanija galimai buvo finansuota pinigais iš Rusijos.

Iš klaidų nepasimokyta
Ar mes išmokome šią pamoką? Pažvelkime į praėjusių metų Seimo rinkimus. Žemaitija vėl išsiskyrė palaikydama populistus. Remigijus Žemaitaitis, kaip ir jo krikštatėvis R. Paksas, taip pat keliavo po miestus ir kaimus. Skleidė įvairius prasimanymus, melavo.

Šiandien esame priversti toliau klausytis R. Žemaitaičio populizmo ir melų. Ir vėl prisiminkime, kur jo ir jo bendražygių kelias į Seimą buvo ypač palaikytas.

Daugiamandatėje apygardoje „Nemuno aušra“ surinko beveik 15 proc. balsų, o Žemaitijoje… Šilutės apygardoje – 39 proc., Kelmės–Šilalės – beveik 38 proc., Tauragės, Plungės–Rietavo, Telšių, Mažeikių, Kuršo, Karšuvos, Gargždų apygardose – 22–27 proc. balsų.

Antrajame ture žemaičiai įteikė dar keturis mandatus Žemaitaičio kompanijos nariams. Čia ypač „sublizgo“ plungiškiai, kurie į Seimą išsiuntė asmenį, tris kartus teistą už smurtą, aplaidžią apskaitą ir sukčiavimą.

Kaip čia atsitinka, kad žemaičiai balsuoja kitaip nei Vilniaus ar Kauno rinkėjai?

Galima rasti įvairių priežasčių
Didžiuosiuose miestuose gyvena daugiau jaunų, išsilavinusių žmonių. Vilniuje ir Kaune daugiau renginių, festivalių, tarptautinių įmonių, universitetų, diskusijų apie svarbius dalykus.

Didmiesčiuose yra daugiau darbo vietų, universitetų, ligoninių, pramogų, todėl gyvenimas čia skiriasi nuo mažesnių miestų ar kaimo vietovių.

Tačiau ir patys politikai kalti, kad Žemaitijoje pasikartojo R. Pakso fenomenas. Pirmiausia dėl to, kad nepakankamai bendrauja su žmonėmis regionuose. Juk niekas netrukdo ir kitų partijų vadovams daugiau važinėti po Lietuvą, kalbėtis su paprastais žmonėmis jų kalba, o ne mandravoti sudėtingais žodžiais.

Žemaičiams nereikia pamokų apie patriotizmą – jų istorija pati tai įrodo. Tačiau kviečiu visus atidžiau vertinti politikus: nepasiduokite skambioms frazėms ir nepagrįstiems pažadams. Klauskite, kritikuokite, bet rinkitės atsakingai.

Neįsižeiskite, brangūs žemaičiai, už šiuos žodžius, kurie gimsta iš rūpesčio ir meilės Lietuvai ir Žemaitijai. Žemaičiai visada buvo stiprūs, drąsūs ir išmintingi. Tegul šis tvirtumas veda mus į šviesią ateitį – su Lietuva ir dėl Lietuvos

Nesutinkate su mano išsakytomis mintimis ir norite padiskutuoti? Rašykite man lukasdainoras@yahoo.com arba susiraskite feisbuke.