Oksanos ŠUKIENĖS nuotr.

Plungėje sklando kalbos, kad Žemaičių dailės muziejus, neseniai nuskambėjęs per visą Lietuvą dėl buvusio direktoriaus atleidimo peripetijų, vėl turi nemalonumų dėl darbo santykių, tik šįkart – ne dėl darbuotojo atleidimo, o dėl įdarbinimo.

Netikėta įvykių eiga
Metų pradžioje, muziejui vos atsisveikinus su ilgamečiu direktoriumi Alvidu Bakanausku, įstaiga paskelbė ieškanti komunikacijos ir rinkodaros specialisto. Kaip išsiaiškino „Labas, Plunge“, vienas iš atsiliepusiųjų į kvietimą teikti savo kandidatūrą buvo telšiškis Julijonas Šileika.

Jaunas vyras pasakojo praėjęs kelis atrankos etapus ir sulaukęs siūlymo pradėti dirbti komunikacijos ir rinkodaros specialistu. Buvo sutarta įdarbinimo data – vasario viduryje. Kartu nuspręsta nešvaistyti laiko tuščiai: vasario 5 ir 6 dienomis telšiškis vyko į muziejų susipažinti su būsimo savo darbo funkcijomis, jam pristatytos muziejaus ekspozicijos ir naujieji kolegos. Sutarta ir dėl pirmosios užduoties – vieno renginio skelbimo maketo korekcijos.

Antrąją dieną muziejuje J. Šileikai buvo paaiškinta, kaip administruoti įstaigos interneto svetainę, suteikta prieiga prie muziejaus feisbuko paskyros. Tądien muziejui jis pateikė savo asmens duomenis, reikalingus darbo sutarčiai sudaryti.

Su laikinąja muziejaus direktore Aleksandra Rudyte J. Šileika sutarė, kad oficialiai bus įdarbintas vasario 17-ąją, tačiau likus kelioms dienoms iki sutartos datos vyras ankstyvą rytą sulaukė A. Rudytės skambučio. Ši esą pranešusi negalinti jo įdarbinti, nes tam nepritaria muziejaus steigėjas – Savivaldybė.

Sprendimas pasimetė tarp sprendžiančiųjų
Telšiškis pasakojo po poros dienų pats atvykęs į muziejų, norėjęs išsiaiškinti, ar šis sprendimas galutinis. Čia išgirdęs dar kitokią versiją. A. Rudytė esą paaiškino, kad konkurso būdu jau yra išrinktas naujas muziejaus direktorius, tad ji nebegalinti priimti jokių sprendimų.

„Man buvo pasakyta kantriai laukti, kol naujasis direktorius įvertins įstaigos struktūrą ir apsispręs, reikia naujo darbuotojo ar ne, kas iš karto sukėlė įtarimų. Robertas Šimkus muziejui pradėjo vadovauti tik kovo 3 dieną, tai kaip galėjo jau vasario vidury stabdyti įstaigos pradėtus įdarbinimo procesus? Tiesa, man būnant muziejuje vasario 5-ąją ar 6-ąją, ten lankėsi ir Savivaldybės vicemeras bei Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja. Po pokalbio su jais laikinoji direktorė priėjusi paplojo man per petį ir pasakė – viskas gerai! Ar tai reiškia, kad ką priimti dirbti, o ko nepriimti sprendžia ne pati įstaiga, o Savivaldybės vadovai?“ – retoriškai klausė J. Šileika.

Vyras pasakojo po paskutinio savo apsilankymo muziejuje kantriai laukęs kokios nors žinios iš muziejaus, kada galės pradėti dirbti. Prisiminė tą laikotarpį kaip itin įtemptą ir emociškai sunkų, mat vos praėjęs atranką ir gavęs patvirtinimą, kad bus įdarbintas, paskubėjo nutraukti Vilniuje nuomoto buto sutartį ir persikraustyti į gimtuosius Telšius. Dėl to patyrė nemažai nuostolių, o žadėtojo darbo kaip nebuvo, taip nebuvo.

Ne sykį dar bandęs susisiekti su A. Rudyte, tačiau išgirsdavęs vis tą patį – naujasis direktorius vis dar neapsisprendė, reikia naujo darbuotojo ar ne, tad belieka laukti.

Julijono ŠILEIKOS asmeninio albumo nuotr.

Po skundo – sujudimas
Galiausiai netekęs kantrybės kovo 24 dieną vyras parašė skundą Valstybinei darbo inspekcijai (VDI). Jame išdėstė visas įsidarbinimo procedūras ir po to sekusius įvykius. VDI Darbo ginčų komisijos jis prašė išnagrinėti galimai neteisėtus darbdavio sprendimus, įvertinti, ar jo vasario 5 ir 6 dienomis muziejuje atlikti veiksmai nelaikytini nelegaliu darbu, bei, jo spėjimui pasitvirtinus, priteisti iš darbdavio trijų mėnesių vidutinį darbo užmokestį bei 500 eurų kompensaciją už patirtus nuostolius, kai turėjo sumokėti depozitą už Vilniuje nutrauktą buto nuomą.

Pasak J. Šileikos, vos šiam skundui pasiekus Valstybinę darbo inspekciją, reikalai ėmė klostytis žaibo greičiu. Netrukus su juo susisiekė muziejaus samdytas teisininkas ir pakvietė derėtis dėl galimo žalos atlyginimo. Neilgtrukus į jo sąskaitą įkrito kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų – muziejaus kompensacija už patirtus nuostolius. Be to, abi šalys pasirašė susitarimą, kad ginčas yra išspręstas taikos sutartimi ir kad abi pusės nebeturinčios viena kitai jokių pretenzijų.

„Kaip ir pasirašėme taikos sutartyje, pretenzijų muziejui aš nebeturiu, tačiau išliko kartėlis dėl to, kad regionuose šitaip tebetvarkomi reikalai, kad be palaiminimo iš Savivaldybės rūmų įstaigos negali įdarbinti nė paprasto darbuotojo. Vilniuje tokia situacija būtų sunkiai įsivaizduojama. Mano supratimu, viskas įvyko dėl to, kad kažkas Savivaldybėje susivokė, jog esu opozicinės partijos – konservatorių – atstovas, vadovauju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Telšių skyriui, todėl būsiu nepalankus darbuotojas. Nors man darbinantis laikinoji direktorė minėjo, kad buvau vienas iš stipriausių kandidatų. Darosi liūdna mąstant apie muziejaus ateitį, jei jo kolektyvas formuojamas remiantis ne kompetencijomis, o politine linija“, – kalbėjo J. Šileika.

Muziejus neneigia savo klaidos
Kodėl muziejus vis tik nusprendė nesudaryti darbo sutarties su atranką praėjusiu J. Šileika, tačiau ne taip seniai paskelbė vėl ieškantis komunikacijos ir rinkodaros specialisto, „Labas, Plunge“ teiravosi naujojo muziejaus vadovo R. Šimkaus.

Jis labai nustebo išgirdęs, kad į viešumą keliami kelių mėnesių senumo įvykiai, ir dar po to, kai su kita puse buvo pasirašytas taikos susitarimas. Tačiau sutiko pateikti savąją muziejui daugiau nei 3 tūkst. eurų kainavusių įvykių versiją.

Redakcijos nuotr.

„Man sunku komentuoti tuos įvykius, kurie klostėsi iki man įsidarbinant muziejuje. Pradėjęs dirbti laikinai sustabdžiau visus naujų darbuotojų priėmimo procesus. Norėjosi įsigilinti į įstaigos situaciją, įvertinti, yra poreikis priimti daugiau žmonių ar ne. Tuo metu darbo santykiai su J. Šileika nebuvo įteisinti. Kiek girdėjau, jis buvo atvykęs apsižiūrėti, ką bei kaip reikės dirbti, ir tiek. O kovo pabaigoje parašė tą skundą Darbo ginčų komisijai“, – įvykių eigą dėstė R. Šimkus.

Jis patvirtino, kad muziejus pripažino padaręs klaidą ir geranoriškai atlygino telšiškiui jo patirtus nuostolius, tačiau kategoriškai atmetė spėliones, esą žmogus nebuvo įdarbintas taip liepus kažkam iš Savivaldybės. Pasak R. Šimkaus, to negalėjo būti.

Direktorius kalbėjo, kad įstaiga savarankiškai formuoja savo personalą. Ir šiuo atveju, susipažinus su įstaigos struktūra ir pakoregavus pareigybės aprašą bei darbuotojo funkcijas, galiausiai nuspręsta iš naujo paskelbti konkursą komunikacijos ir rinkodaros specialisto pareigoms eiti.

Bet kodėl šios pareigos, direktoriui apsisprendus, kad vis tik reikia tokio darbuotojo, galiausiai nebuvo pasiūlytos atranką jau praėjusiam J. Šileikai? „Nes jo skundas atėjo anksčiau nei noras dirbti. Ar tokiu pagrindu, rašant skundus, reikia statyti darbinius santykius?“ – klausimu į klausimą atsakė R. Šimkus. Ir pridūrė, kad įstaiga tikisi rasti labiau patyrusį darbuotoją, o J. Šileika esą patirties komunikacijos ir rinkodaros srityje turintis mažokai.

Kandidatai, norintys dirbti su muziejaus komunikacija ir rinkodara, paraiškinius dokumentus galėjo teikti iki praėjusio penktadienio – gegužės 16 dienos. Ar įstaigai pavyks rasti trokštamą labiau patyrusį specialistą, ar vis tik bus pasirinkta partinė linija, sužinosime jau netrukus.