ELTOS nuotraukaPer žiemą ugnis nusinešė 39-ias gyvybes
„Žmonės degė neįtikėtinose vietose: fermose, ūkinės paskirties pastatuose, tiesiog ten gyveno ir šildėsi“, – per spaudos konferenciją, skirtą žiemos sezono įvykių apžvalgai, sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla.
Pasibaigusią žiemą jis apibūdino kaip sudėtingą ir tragišką – nuo gruodžio 1 iki vasario 28 dienos ugnyje žuvo 39 žmonės.
„Daugiau iškvietimų, daugiau gaisrų. Gaisrų, palyginti su ankstesne žiema, maždaug 6 procentais daugiau – virš 2 tūkstančių iškvietimų. Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosiose patalpose – daugiau kaip pusė gaisrų. Absoliuti dauguma žuvusiųjų sudegė savo namuose, todėl pasakymas „Mano namai – mano tvirtovė“ mūsų atveju nesuveikė. (…) Žmonės daugiausiai žuvo miesteliuose, kaimiškose vietose, pati tragiškiausia diena – pirmadienis, o paros laikas – nuo 20 valandos vakaro iki 4 valandos ryto. Vidutinis žuvusiojo amžius – 64 metų vyras. Labiausiai žmonės žūdavo gaisruose apie mėnesio vidurį – tai galima, matyt, sieti su socialinių išmokų išmokėjimo laikotarpiu“, – sakė PAGD vadovas R. Požėla.
Daugiausiai žmonių žuvo Vilniaus apskrityje, daugiausia žuvusių – Vilniaus rajono savivaldybėje (6 žmonės).
Aukų neišvengta ir Plungės rajone
Plungės rajone šią žiemą ugnis taip pat nusinešė vieno žmogaus gyvybę. Liepsnos Kulskių kaime siautėjo naktį iš sausio 22-osios į 23-iąją. Užgesinus ūkinį pastatą viduje rastas čia besiglaudusio žmogaus kūnas.
„Tai pirmoji gaisre žuvusi auka rajone jau gana po ilgo laiko tarpo. Ūkiniame pastate įrengtame laikiname būste dūmų detektoriaus nebuvo. Ūkio šeimininkai tokius nusipirkti ir įsirengti suskubo jau tik po gaisro. Deja, ir kitur situacija panaši, nors apie šių prietaisų būtinybę kalbame jau daug metų. Ne tik kalbame, bet ir daliname, padedame įrengti socialiai pažeidžiamiems, vienišiems, senyvo amžiaus žmonėms“, – sakė Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Mindaugas Pronckus.
Pasak jo, šią žiemą rajono ugniagesiai gelbėtojai darbo turėjo apsčiai. Degė ne tik ūkiniai, bet ir gyvenamieji pastatai, pagalbinės patalpos, sandėliai, angarai. Išaugusio gaisringumo priežastis – jau seniai regėti šalčiai ir netinkamai prižiūrimos krosnys bei dūmtraukiai, neatsakingas elgesys su elektros prietaisais.
„Ši žiema kaip niekad gerai parodė, kad žmonės vis dar abejingai žiūri į priešgaisrinę saugą. Antai Pakutuvėnuose, parapijos namuose, besiglaudę žmonės sumanė užšalusį radiatorių atšildyti elektriniu prietaisu. Ne tik sumanė, bet įjungę paliko ir išėjo. Visi tarytum suprantame, kad taip elgtis nedera, deja, realybėje pasitaiko visko“, – sakė ugniagesių vadas.
Šaltis apnuogino pažeidžiamiausias vietas
„Priežastys nesikeičia metų metus – neatsakingas žmogaus elgesys – rūkymas lovoje, netvarkinga elektros instaliacija, netvarkingi židiniai, krosnys, dūmtraukiai. Tai rodo, kad per mažai žmonės investuoja į savo saugumą. Turime ne tik gesinti gaisrus, bet ir imtis prevencijos, daug pamokų iš šios žiemos išmokome, į kitą žiemą eisime su kitomis priemonėmis“, – kalbėjo Lietuvos ugniagesių vadovas.
Ugniagesiai iš gaisrų fiziškai išnešė 36 žmones ir taip išgelbėjo juos nuo žūties ugnyje. Visuose pastatuose, kuriuose žuvo žmonės, nebuvo dūmų detektorių.
„Šaltis parodė mūsų pažeidžiamumą, apnuogino mūsų problemas, parodė mūsų gyventojų požiūrį į savo saugumą“, – sakė R. Požėla.
Jis pasakojo, kad ugniagesiai, stengdamiesi apsaugoti nuo gaisrų socialiai pažeidžiamus asmenis, patys atvykdavo į namus ir įrengdavo dūmų detektorius. Tačiau pasitaikė ir toks atvejis, kai nuvykus pakartotiniam patikrinimui vakare, name dūmų detektoriaus nebebuvo. Paaiškėjo, kad kaimo parduotuvėje jis buvo iškeistas į alkoholį.

Į gaisrų prevenciją pasitelks kitus atstovus
Ugniagesiai ketina peržiūrėti savo prevencinius planus ir į savo darbą labiau įtraukti socialinius darbuotojus, seniūnaičius, bažnyčios atstovus.
„Labiausiai pažeidžiami senyvo amžiaus žmonės ir vieniši. Bendruomenės ir artimieji turi labiau jais pasirūpinti“, – sako R. Požėla.
Ugniagesiai pastebi, kad gyventojai intensyviau kūreno krosnis ar židinius, dažnai palikdavo naktimis juos be priežiūros, naudojo papildomus elektrinius šildytuvus, kurie perkrauna elektros tinklus. Visa tai gerokai padidino gaisrų kilimo tikimybę.
Šalti orai išryškino ir socialines problemas: dalis gyventojų taupė šildymo sąskaita, kūreno netinkamą kurą ar naudojo techniškai netvarkingus įrenginius, nevalė ir neprižiūrėjo dūmtraukių.
Meteorologai skelbia, kad šių metų sausis buvo net 6 laipsniais, o vasaris – 5 laipsniais šaltesni nei daugiametė vidutinė žiemos temperatūros norma. Ugniagesių gelbėtojų statistika rodo, kad kartu su išskirtinai šalta žiema padaugėjo gaisrų ir žuvusiųjų juose skaičius.
Sausio mėnesį šalyje degė net 427 gyvenamieji pastatai, gaisruose žuvo 16 žmonių. Vasario mėnesį gyvenamuosiuose pastatuose kilo 410 gaisrų, žuvo 7 žmonės.
Sausis tapo daugiausia aukų gaisruose nusinešusiu mėnesiu per pastarąjį dešimtmetį, o vasaris išsiskyrė didžiausiu gaisrų skaičiumi per pastaruosius šešerius metus.
ELTOS ir redakcijos informacija






Parašykite komentarą