Dau­giau nei de­šimt­me­tį slėp­tos žmog­žu­dys­tės is­to­ri­jai iš­ki­lus į vie­šu­mą paaiš­kė­jo, kad jos pėd­sa­kai ve­da į Tryš­kių mies­te­lį. Nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas dar 2010-ai­siais, il­gus me­tus nu­žu­dy­ta­sis bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, kol at­si­tik­ti­nu­mas pa­dė­jo at­skleis­ti krau­pią tie­są. Dei­vi­das Par­gal­gaus­kas il­gą lai­ką ne­bu­vo mi­ni­mas jo­kio­se re­zo­nan­si­nė­se by­lo­se – bent jau vie­šai. Ta­čiau šian­dien jis sie­ja­mas su vie­na keis­čiau­sių pa­sta­rų­jų me­tų žmog­žu­dys­čių Lie­tu­vo­je. Re­mian­tis vie­šai skelb­ta pro­ku­ra­tū­ros in­for­ma­ci­ja, as­muo yra ki­lęs iš Nau­jo­sios Ak­me­nės, ta­čiau nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas Tel­šių ra­jo­ne, kur jis tuo me­tu gy­ve­no.

Dia­na PU­ZE­RĖ

Dau­giau nei de­šimt­me­tį slėp­ta krau­pi pa­slap­tis

By­los duo­me­ni­mis, 2010 me­tų va­sa­rio nak­tį, ki­lus konf­lik­tui, D. Par­gal­gaus­kas pa­smau­gė vir­ve sa­vo bi­čiu­lį Ša­rū­ną Jab­lons­kį. Nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas Tryš­kiuo­se, o kū­nas pa­slėp­tas itin kruopš­čiai – už­kas­tas žu­di­ko gy­ve­na­mo­jo na­mo kie­me, šilt­na­my­je.

Dau­giau nei de­šimt­me­tį Š. Jab­lons­kis bu­vo lai­ko­mas din­gu­siu, o jo ar­ti­mie­ji gy­ve­no ne­ži­nio­je.

D. Par­gal­gaus­kas, kaip nu­sta­tė teis­mas, ne tik už­ka­sė kū­ną, bet ir ban­dė jį pa­slėp­ti dar kruopš­čiau – da­lį pa­lai­kų vė­liau iš­ka­sė, su­de­gi­no, o li­ku­sias da­lis api­py­lė kal­kė­mis, kad grei­čiau suir­tų.

2012 me­tais na­mas Tryš­kiuo­se bu­vo par­duo­tas ki­tiems sa­vi­nin­kams, ku­rie apie šiur­pią pa­slap­tį nė ne­nu­tuo­kė.

Vis dėl­to pa­ts D. Par­gal­gaus­kas, kaip paaiš­kė­jo vė­liau, prie šios vie­tos vis su­grįž­da­vo – pra­va­žiuo­da­vo, su­sto­da­vo, ste­bė­da­vo, ar kas nors nei­šaiš­ki­no jo pa­slap­ties.

Vė­liau vy­ras iš­vy­ko į už­sie­nį – gy­ve­no Is­pa­ni­jo­je. Ten, kaip nu­ro­do­ma, ban­dė kur­ti gy­ve­ni­mą iš nau­jo.

Ta­čiau, pa­na­šu, praei­ties nu­si­kra­ty­ti ne­pa­vy­ko. Pa­sak by­los me­džia­gos, jis ne kar­tą, bū­da­mas ne­blai­vus, ga­li­mai sle­gia­mas kal­tės jaus­mo, sa­vo su­gy­ven­ti­nei pa­sa­ko­jo apie pa­da­ry­tą nu­si­kal­ti­mą.

Lū­žis – ne­ti­kė­tas ra­di­nys

Lū­žis įvy­ko po dau­giau nei de­šimt­me­čio.

At­lie­kant ki­tą iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ne­tei­sė­to dis­po­na­vi­mo sprog­me­ni­mis, bu­vo gau­ta in­for­ma­ci­ja, kad Tel­šių ra­jo­ne esan­čio Tryš­kių mies­te­lio so­dy­bo­je ga­li bū­ti už­kas­ta įvai­rių sprog­me­nų. Jų paieš­ka bai­gė­si la­bai ne­ti­kė­tai – vie­to­je sprog­me­nų že­mė­je ras­ti už­kas­ti kal­kė­mis api­pil­ti žmo­gaus kau­lai ir dra­bu­žių lie­ka­nos. Šis ra­di­nys at­kas­tas se­niau sto­vė­ju­sio šilt­na­mio vie­to­je.

Tai bu­vo ne­ti­kė­ta ži­nia na­mo sa­vi­nin­kams, su­ži­no­ju­siems, kad jų na­muo­se bu­vo nu­žu­dy­tas žmo­gus.

Pa­rei­gū­nams pra­dė­jus tik­rin­ti, kiek yra nuo 2003 me­tų din­gu­sių Tryš­kių se­niū­ni­jos gy­ven­to­jų, bu­vo ras­tas tik vie­nas toks as­muo – Š. Jab­lons­kis.

Ma­ma jo taip ir ne­su­lau­kė, nors va­ka­re jis skam­bi­no ir pa­sa­kė, kad ne­tru­kus bus na­muo­se. Vai­ki­no paieš­ka ne­da­vė jo­kių re­zul­ta­tų. Tuo­met spė­lio­ta, jog jau­nuo­lis iš­va­žia­vo į už­sie­nį.

At­li­kus DNR ty­ri­mą spė­ji­mai pa­si­tvir­ti­no.

Re­konst­ruo­jant 2010 me­tų įvy­kius, įta­ri­mai dėl nu­žu­dy­mo kri­to ant tuo me­tu su nu­žu­dy­tuo­ju bend­ra­vu­sio me­tais vy­res­nio mies­te­lio gy­ven­to­jo, ku­rio bu­vu­sios gy­ve­na­mo­sios vie­tos dar­že ir ras­ti žmo­gaus pa­lai­kai – D. Par­gal­gaus­ko.

Įta­ria­ma­sis bu­vo su­lai­ky­tas ir suim­tas 2023 me­tų rugp­jū­tį Lie­tu­vo­je, kai grį­žo iš už­sie­nio. Sa­vo kal­tės jis ne­pri­pa­ži­no.

Su­gy­ven­ti­nė, ku­ri, kaip tei­gia­ma, pa­ti pa­ty­rė nuo­la­ti­nį vy­ro smur­tą, ga­liau­siai tei­sė­sau­gai pa­pa­sa­ko­jo tai, ką bu­vo gir­dė­ju­si iš jo pa­sa­ko­ji­mų. Bū­tent jos pa­ro­dy­mai ta­po pa­grin­du ty­ri­mui.

Nu­si­kal­tė­lis už gro­tų pra­leis 13 me­tų

By­lą iš­nag­ri­nė­jęs teis­mas pri­pa­ži­no D. Par­gal­gaus­ką kal­tu dėl žmog­žu­dys­tės. 2025 me­tų sau­sio 8 die­ną jam skir­ta 13 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė. Nu­teis­ta­sis ban­dė skųs­ti nuo­spren­dį, ta­čiau Ape­lia­ci­nis teis­mas spren­di­mą pa­li­ko ga­lio­ti. Be to, vy­ras įpa­rei­go­tas at­ly­gin­ti dau­giau nei 140 tūks­tan­čių eu­rų ža­lą nu­žu­dy­to­jo ar­ti­mie­siems, ku­rie dau­giau nei de­šimt­me­tį gy­ve­no ne­ži­nio­je.

Nors nu­si­kal­ti­mas išaiš­kin­tas, kai ku­rios de­ta­lės iki ga­lo taip ir ne­paaiš­kė­jo. Pats tei­sia­ma­sis teis­me pa­tei­kė skir­tin­gas ver­si­jas – vie­nu me­tu nei­gė kal­tę, vė­liau ban­dė ją per­kel­ti ki­tam as­me­niui. Taip pat nė­ra aiš­kiai įvar­dy­tas nu­si­kal­ti­mo mo­ty­vas – net ir pa­ts vy­ras tei­gė ne­ga­lin­tis paaiš­kin­ti, ko­dėl tai pa­da­rė.

Tel­šių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ko­mu­ni­ka­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­kės Gre­tos Fra­je­ry­tės-Ru­ve­lės tu­ri­mais duo­me­ni­mis, iki šio įvy­kio as­muo ne­bu­vo ži­no­mas po­li­ci­jai: „To­kie at­ve­jai ro­do, kad net ir po il­go lai­ko sun­kūs nu­si­kal­ti­mai yra ti­ria­mi, o at­sa­ko­my­bė neiš­ven­gia­ma. Nu­si­kal­ti­mų išaiš­ki­ni­mą ga­li lem­ti nau­jai paaiš­kė­ju­sios ap­lin­ky­bės, liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mai ar pa­na­šiai.“

Anks­čiau teis­tas ne­bu­vo

Pa­sak Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Vil­mos Ma­žo­nės, D. Par­gal­gaus­kas anks­čiau ne­bu­vo teis­tas.

Ti­riant by­lą ne­pri­rei­kė už­sie­nio ins­ti­tu­ci­jų ar ko­le­gų pa­gal­bos. Ši by­la ver­ti­na­ma kaip at­skleis­ta nu­si­kals­ta­ma vei­ka.
Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas nu­ma­to ap­kal­ti­na­mo­jo nuo­spren­džio priė­mi­mo se­na­tį, to­dėl as­muo, ku­ris yra pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mą vei­ką, ne­ga­li bū­ti nu­teis­tas, jei­gu nuo nu­si­kal­ti­mo mo­men­to yra praė­ję tam tik­ri ter­mi­nai. Jei­gu nu­si­kal­ti­mas su­si­jęs su žmo­gaus gy­vy­bės atė­mi­mu, to­kiais at­ve­jais se­na­ties ter­mi­nas pail­gė­ja iki 20 me­tų (esant vie­nin­te­lei są­ly­gai – jei ta se­na­tis ne­nut­rūks­ta dėl nau­jo nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo).

Tryš­kių se­niū­nas An­ta­nas Jo­ku­baus­kis tvir­ti­no, kad tai la­bai skau­di is­to­ri­ja jų bend­ruo­me­nei: „Čia gy­ve­na nu­žu­dy­to jau­no žmo­gaus ma­ma ir ar­ti­mie­ji, to­dėl sten­gia­mės apie tai kal­bė­ti la­bai pa­gar­biai ir jaut­riai. Mes vi­si ti­ki­mės tei­sin­gu­mo ir džiau­gia­mės, kad tei­sė­sau­ga dir­bo ir išaiš­ki­no nu­si­kal­ti­mą, bet ko­men­tuo­ti de­ta­lių ar gan­dų tik­rai ne­ga­liu ir ne­no­riu – man svar­biau­sia žmo­nių ra­my­bė ir pa­gar­ba šei­mai.“