Kiek­vie­nais me­tais bend­ro­vės, ku­rių ak­ci­nin­kė yra Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, pa­tei­kia sa­vo veik­los ata­skai­tas, kaip se­kė­si pa­siek­ti už­si­brėž­tus tiks­lus. Ant­ra­die­nį su­reng­ta­me Sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos Vie­tos ūkio ir eko­lo­gi­jos ko­mi­te­to po­sė­dy­je iš­klau­sy­ta in­for­ma­ci­ja, kaip už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė „Plun­gės van­de­nys“ įgy­ven­di­no 2020–2024 me­tų stra­te­gi­nį veik­los pla­ną. Kal­bė­ta ir kas nu­ma­to­ma da­ry­ti, kad kai­muo­se pa­ge­rė­tų van­dens ko­ky­bė.

In­for­ma­ci­ją po­li­ti­kams pa­tei­kęs „Plun­gės van­de­nų“ di­rek­to­rius Al­vy­das Ja­se­vi­čius kal­bė­jo, kad vie­nas iš stra­te­gi­nia­me veik­los pla­ne nu­ro­dy­tų už­da­vi­nių – ka­pi­ta­li­nis su­si­dė­vė­ju­sių tink­lų re­mon­tas. Pla­nas įgy­ven­din­tas ir vir­šy­tas, o atei­čiai dar­bų taip pat nu­ma­ty­ta. Vi­sa tai at­lie­ka­ma iš bend­ro­vės lė­šų.

Ki­tas svar­bus už­da­vi­nys – ge­di­mų skai­čiaus ma­ži­ni­mas.

Pa­sak A. Ja­se­vi­čiaus, per ket­ve­rius me­tus ge­di­mų skai­čių pa­vy­ko su­ma­žin­ti. O nuo­te­kų tink­lų ava­ri­jų su­ma­žė­jo nuo 480 iki 290. Tie­sa, tam yra ir ob­jek­ty­vių prie­žas­čių. Taip nu­ti­ko dėl to, kad „Plun­gės van­de­nys“ ne­be­vyk­do bu­tų sto­vų re­mon­to. Anks­čiau va­do­vau­da­ma­si se­nu me­ro po­tvar­kiu šią pa­slau­gą bend­ro­vė tei­kė ne­mo­ka­mai, nors Lie­tu­vo­je to­kių dar­bų nie­kas ne­da­rė. Da­bar, pa­kei­tus me­ro po­tvar­kį, už sto­vo re­mon­tą ten­ka su­si­mo­kė­ti gy­ven­to­jams, tad jie pra­dė­jo žiū­rė­ti, ko­dėl sto­vai už­si­kem­ša. „O dau­giau­sia kem­ša­si dėl to, jog žmo­nės ne­no­ri ne­šti šiukš­lių ir vis­ką me­ta į klo­ze­tą. Ras­da­vo­me vis­ko“, – paaiš­ki­no bend­ro­vės va­do­vas.

Kal­bė­da­mas apie ava­ri­jas A. Ja­se­vi­čius už­si­mi­nė, jog „Plun­gės van­de­nys“ bu­vo su­pla­na­vę tvar­ky­ti Bi­ru­tės gat­vė­je esan­čios siurb­li­nės pa­sta­tą, ta­čiau po ap­žiū­ros nu­spręs­ta vie­toj to pa­sta­ty­ti ten tre­čią siurb­lį, ku­ris kai­na­vo pi­giau ir veiks efek­ty­viai.

Dar vie­nas bend­ro­vės už­da­vi­nys – ma­žin­ti van­dens nuo­sto­lius. „Su nuo­sto­liais pro­ble­ma di­de­lė“, – kons­ta­ta­vo pra­ne­šė­jas. Nors Sa­vi­val­dy­bės iš­kel­tą tiks­lą bend­ro­vė įvyk­dė, t. y. 5 pro­c. su­ma­žin­ti van­dens ne­tek­tis, bet sten­gia­ma­si, kad pro­cen­tas bū­tų di­des­nis. Kad tai pa­vyk­tų, „Plun­gės van­de­nys“ nu­si­pir­ko įran­gą nu­te­kė­ji­mams ieš­ko­ti. Neiš­veng­ta ir di­des­nių ava­ri­jų – prie pat Plun­gės jū­ros rei­kė­jo lo­ka­li­zuo­ti 600 mm dia­met­ro van­den­tie­kio tink­lų ava­ri­ją. A. Ja­se­vi­čiaus tei­gi­mu, dar­buo­to­jams te­ko dirb­ti be­veik pa­rą.

Ket­vir­tas už­da­vi­nys – ma­žin­ti nuo­te­kų in­filt­ra­ci­ją, ki­taip ta­riant, ieš­ko­ti į tink­lus ne­le­ga­liai nu­ves­tų lie­taus nuo­te­kų. „Plun­gė­je tai pro­ble­ma nu­me­ris vie­nas. La­bai daug ne­le­ga­lių pri­si­jun­gi­mų“, – kons­ta­ta­vo A. Ja­se­vi­čius. Dėl to va­lyk­la bu­vo per­krau­ta, siurb­li­nės ne­spė­da­vo su­veik­ti, o bend­ro­vė gau­da­vo bau­das.

Praė­ju­siais me­tais bu­vo išaiš­kin­ti 68 to­kie ne­le­ga­lūs pri­si­jun­gi­mai. Vi­si jie bu­vo lik­vi­duo­ti, o ten, kur bu­vo neį­ma­no­ma to pa­da­ry­ti, ob­jek­to sa­vi­nin­kai bu­vo ap­mo­kes­tin­ti. Tad jei kar­tais ei­da­mi gat­ve pa­ma­ty­si­te iš liet­vamz­džio rūks­tan­čius dū­mus, ži­no­ki­te, jog „Plun­gės van­de­nys“, nau­do­da­mi dū­mų ma­ši­ną, ieš­ko ne­le­ga­lių pri­si­jun­gi­mų. Tie­sa, kaip pa­ste­bė­jo ko­mi­te­to na­riai, toks pri­si­jun­gi­mas – se­nų lai­kų pa­li­ki­mas, kai nie­kam ne­rū­pė­jo ir nie­kas ne­tik­ri­no.

Kal­bė­da­mas apie ko­ky­biš­ko ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mą var­to­to­jams A. Ja­se­vi­čius mi­nė­jo, kad per pen­ke­rius me­tus atsirado trys su­jung­tos van­den­vie­tės: po dvi sujungta Grumb­liuo­se ir Gin­ta­liš­kė­je bei Do­vai­niai su Už­pel­kiais. „Su­jun­gę van­den­vie­tes lai­mė­jo­me tai, kad rei­kė­jo sta­ty­ti tik vie­nus van­dens ge­ri­ni­mo įren­gi­nius, ku­rių kai­na sie­kia apie 80 ir dau­giau tūks­tan­čių eu­rų“, – sa­kė bend­ro­vės di­rek­to­rius.

Šiais me­tais to­kį van­dens ge­ri­ni­mo įren­gi­nį pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti Alks­nė­nuo­se ir pra­dė­ti sta­ty­ti Mer­ke­liuo­se. Vė­les­niam lai­kui liks Pur­vai­čiai ir Gi­lai­čiai. Tie­sa, dėl pa­sta­ro­sios gy­ven­vie­tės bend­ro­vei ky­la klau­si­mų. Kaip paaiš­ki­no A. Ja­se­vi­čius, Gi­lai­čiuo­se – 9 na­mai, o van­dens ge­ri­ni­mo įren­gi­nio pa­sta­ty­mas ga­li kai­nuo­ti apie 100 000 eu­rų. „Iš­leis­ti to­kius pi­ni­gus de­vy­niems na­mams. Ar ver­ta? – sam­pro­ta­vo di­rek­to­rius. – Mū­sų siū­ly­mas bū­tų leis­ti žmo­nėms iš­si­gręž­ti grę­ži­nius ir at­si­jung­ti nuo cent­ra­li­zuo­to van­dens tie­ki­mo.“

Dar vie­nas svar­bus už­da­vi­nys – di­din­ti klien­tų pa­si­ten­ki­ni­mą. Pa­sak A. Ja­se­vi­čiaus, jis bu­vo ge­rė­jan­tis, ta­čiau praė­ju­siais me­tais ne­pa­si­ten­ki­ni­mas išau­go. To prie­žas­tis – jau mi­nė­ti išaiš­kin­ti ne­le­ga­lūs pri­si­jun­gi­mai. „At­si­ra­do daug ne­pa­ten­kin­tų“, – re­ziu­ma­vo bend­ro­vės va­do­vas.

Na, ir pa­bai­go­je pa­ts ak­tua­liau­sias klau­si­mas – ar nu­ma­to­mas bend­ro­vės pa­slau­gų kai­nų ki­li­mas? Bend­ro­vės di­rek­to­riaus tvir­ti­ni­mu, bent jau ar­ti­miau­sius tre­jus me­tus di­dė­ji­mo ne­nu­ma­to­ma, o jei ir di­dės, tai ke­lio­mis de­šim­to­sio­mis cen­to. Ži­no­ma, jei neį­vyks ko­kių ne­nu­ma­ty­tų da­ly­kų, kaip elekt­ros kai­nų šuo­lis ar pan.