Jurgitos Naglienės nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį Klaipėdos apylinkės teisme pradėta nagrinėti byla, kuria UAB Plungės šilumos tinklai iš buvusios savo vadovės Margaritos Charitonovos siekia prisiteisti apie 55 tūkst. eurų. Įmonė teigia tokio dydžio nuostolius patyrusi dėl buvusios direktorės aplaidaus požiūrio į vykdytus jungiamosios šilumos trasos įrengimo darbus. Tuo tarpu pati M. Charitonova tikina, kad visa ši byla gimė dėl Plungės rajono mero Audriaus Klišonio vykdomo politinio susidorojimo su savo oponentais.

Plungiškiai dar puikiai atsimena, kad kelerius metus pagrindinė politinių ginčų tema Plungėje buvo viena – ar reikia tiesti jungiamąją šilumos trasą tarp Lentpjūvės ir V. Mačernio gatvės šildymo sistemų. Ilgai diskutavus, galiausiai buvo priimtas sprendimas trasą tiesti.

Jurgitos Naglienės nuotr.

Darbai vyko 2021 ir 2022 metais, taigi, jau daugiau nei prieš dvejus metus, tačiau jų aplinkybes aiškinamasi iki šiol. Pernai A. Klišonis įvardino, kad „Plungės šilumos tinklai“ žada paduoti buvusią direktorę į teismą. To priežastis ir pagrindinis motyvas – įmonės patirti nuostoliai, kurių esą būtų buvę išvengta, jei M. Charitonova, eidama įmonės direktorės pareigas, būtų pareikalavusi iš trasą tiesusios įmonės – UAB „Požeminiai darbai“ – delspinigių už laiku neatliktus darbus.

Įmonė buvo įsipareigojusi trasą pabaigti iki 2021 metų šildymo sezono pradžios, taigi – iki spalio, tačiau iš tikrųjų darbai buvo baigti tik 2022-ųjų pavasarį.

Kaip teisme sakė Plungės šilumos tinklams atstovaujantis advokatas Edmundas Daunys, matydama, kad darbai nebus baigti laiku, M. Charitonova turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą išsireikalauti delspinigius. Tokia galimybė buvo numatyta ir su įmone pasirašytoje sutartyje, tačiau ja kažkodėl nebuvo pasinaudota.

Pasak advokato, aplaidžiai vykdytos ir pačios rangos darbų pirkimo procedūros. Neaišku, kodėl atsakymą kitai įmonei, dalyvavusiai konkurse ir pateikusiai pretenziją dėl jo baigties, rengė ne „Plungės šilumos tinklai“, o konkurso laimėtojas – „Požeminiai darbai“.

„Buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir viešieji interesai. Ačiū dievui, šio pirkimo dar netikrino Viešųjų pirkimų tarnyba, nes kitu atveju pasekmės būtų gerokai skaudesnės“, – tikino advokatas.

E. Daunys kalbėjo, kad jo neįtikino M. Charitonovos pateiktas paaiškinimas, esą jungiamosios trasos įrengimo darbai vėlavo ne dėl rangovo kaltės, o dėl to, kad prasidėjus karui Ukrainoje smarkiai pabrango statybinės medžiagos ir sutriko jų tiekimas. „Medžiagų pabrangimas – rangovo rizika, kurią jis turėjo įsivertinti iki dalyvaudamas konkurse. Nerimtai skamba ir pasiteisinimas, esą bijota, kad rangovas nepabėgtų palikęs trasą nebaigtą, todėl jam ir nekeltos jokios pretenzijos dėl vėlavimo. Reikėjo išskaičiuoti delspinigius iš rangovo pateiktos sąskaitos kai darbai jau buvo baigti, tada niekas niekur nebebūtų pabėgęs“, – toliau dėstė advokatas.

Jis pabrėžė, kad „Požeminiai darbai“ vėlavo pabaigti ir aplinkos sutvarkymo darbus, tad būtų galima iš M. Charitonovos reikalauti atlyginti dar didesnę, iki 120 tūkst. eurų siekiančią, žalą. „Bet nenorim sunkinti atsakovės padėties“, – paaiškino E. Daunys.

Žodį teismo posėdžio metu davus M. Charitonovos advokatei Snieguolei Šermukšnei, ši visus priekaištus jos ginamosios atžvilgiu, kuriais grindžiamas ieškinys, pavadino iš piršto laužtais ir nerimtai skambančiais.

Visų pirma ji atkreipė dėmesį į tai, kad statybvietė rangovui buvo perduota visu mėnesiu vėliau, nei žadėta, ir tai įvyko dėl trečiojo asmens – „Plungės lagūnos“ – kaltės, mat šioji, vykdydama kitą projektą, vėlavo nuimti asfalto dangą toje gatvės atkarpoje, po kuria turėjo būti tiesiama požeminė šilumos trasa.

Bet daugiausiai laiko esą sugaišino gautos geologinių tyrimų išvados, parodžiusios, kad reikia keisti projekte numatytas tiltelio tarp Palankės gatvėje esančių tvenkinių konstrukcijas.

Jurgitos Naglienės nuotr.

„Tai svarbiausia aplinkybė, dėl ko rangovas vėlavo. Kaip buvo galima užbaigti trasą spalio 7 dieną, jei tuo metu dar net nebuvo baigta darbo projekto ekspertizė? Jei paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl netinkamo grunto po tiltu ir nusprendus keisti projektinius sprendinius rangovas būtų pareikalavęs pakeisti ir techninį projektą, taip pat gauti naują statybos leidimą, kiek tada būtų viskas užtrukę?“ – klausimus žėrė M. Charitonovos atstovė.

Tačiau Plungės šilumos tinklams atstovaujantis advokatas sakė į teorinius išvedžiojimus nesileisiantis, nes tada, kai buvo sprendžiama dėl tiltelio konstrukcijų, rangovas esą vėlavo atlikti kitus darbus ir prie minėtų tvenkinių nė nebuvo priartėjęs.

Kiek detaliau gana įtemptą periodą, kada spręsta, kokį tiltelį statyti, teisme prisiminė pati M. Charitonova.

„2021 metų rugpjūčio pabaigoje gavome nepalankius geologinių tyrimų rezultatus. Tvirtas gruntas po tiltu rastas dvigubai didesniame gylyje, nei buvo numatyta techniniam projekte. Paaiškėjo, kad reikės pagaminti 25–26 metrų ilgio polius, o tai prilygta devynių aukštų namui. Rangovas ėmė kelti klausimą, kad dėl to reikia keisti ne tik darbo, bet ir techninį projektą. Jeigu jis būtų užsispyręs, būtume praradę mažiausiai puse metų, bet mano derybinių įgūdžių dėka pavyko susitarti, kad techninis projektas nebūtų keičiamas. Spalio 17 d. išsiuntėm pakoreguotą darbo projektą ekspertizei, lapkričio 8 d. gavome ekspertizės išvadas ir tik tada rangovas aiškiai žinojo, kokį tiltą turės statyt“, – dėstė buvusi „Plungės šilumos tinklų“ vadovė.

Tolimesnes ginčo aplinkybes teismas aiškinsis vasario viduryje